Šilutės rajono savivaldybės meru išrinktas Vytautas Laurinaitis

Kovo 19 d. vykusiame antrajame tiesioginių merų rinkimų ture Šilutės rajono savivaldybės meru išrinktas Vytautas Laurinaitis, kurį palaikė 59,04 proc. rinkėjų.

Mero rinkimus laimėjęs Vytautas Laurinaitis. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

10 metų meru dirbantis V. Laurinaitis, pastarąsias dvi kadencijas po 4 metus meru išrinktas tiesiogiai, gavo teisę vadovauti rajonui dar vieną 4 metų kadenciją.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas V. Laurinaitis dėl mero posto varžėsi su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovu Žygimantu Kurliansku, kurį antrajame ture palaikė 39,09 proc. rinkėjų.

Primename, kad kovo 5 d. mero posto Šilutės rajone siekė 9 kandidatai, daugiausia balsų gavo V. Laurinaitis ir Ž. Kurlianskas. Jiems ir teko teisė dėl mero posto varžytis kovo 19 d. vykusiame merų tiesioginių rinkimų antrajame ture.

Šilutės rajone 37-iose balsavimo apylinkėse balsuoti galėjo 33 717 rinkėjų. Balsavo 13 352 rinkėjai: už V. Laurinaitį – 8033 balsai, už Ž. Kurlianską – 5319 balsų, 254 biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

Amžina meilė saviškiams

VLaurinaitį palaikė vidutiniškai 60 proc. Šilutėje balsavusių rinkėjų, o Vainuto krašte, kur gyvena V. Laurinaitis, gerokai gausiau. Vainute gavo 87,83 proc. balsų, Kivyliuose – 89,70 proc., Gorainiuose – 70,91 proc., Bikavėnuose – 66,67 proc. Stubriuose V. Laurinaitis gavo 82,52 proc. balsų, Šyliuose, Kintuose, Usėnuose, Juknaičiuose – per 70 proc.

Tačiau Švėkšnos krašte V. Laurinaitį gerokai aplenkė Ž. Kurlianskas, mat yra švėkšniškis. Švėkšnoje V. Laurinaitį palaikė tik per 32 proc. rinkėjų, Stemplėse – per 34 proc. Net Žemaičių Naumiesčio kaimiškoje balsavimo apylinkėje V. Laurinaitis gavo per 47 proc. balsų.

Ž. Kurlianskas  Šilutės miesto balsavimo apylinkėse surinko 38-42 proc. balsų, vidutiniškai apie 39 proc. Rusnėje gavo per 33 proc., Gardame ir Ramučiuose – po daugiau negu 44 proc. balsų. Užtat Stemplėse surinko per 65 proc. balsų, Švėkšnoje – per 67 proc., Inkakliuose – 53 proc., Pempiškėse – 58,93 proc.

Šyliai, Kintai, Usėnai  Ž. Kurlianskui pridėjo 25-27 proc. ten balsavusių rinkėjų balsų, Stubriai – tik per 17 proc. Vainuto krašte, kur gyvena V. Laurinaitis, Ž. Kurlianskas gavo mažai balsų: Vainute – 12,17 proc., Kivyliuose – 10,30 proc., o Bikavėnuose – 33,33 proc.

Tokie išankstiniai tiesioginių merų rinkimų rezultatai Šilutės rajone.

Kas papildys demokratų būrelį?

Verta priminti, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ per kovo 5 d. vykusius savivaldybių tarybų rinkimus gavo 10 mandatų, įskaitant ir sąrašo pirmuoju įrašytą V. Laurinaitį. Kadangi V. Laurinaitis tiesiogiai išrinktas rajono meru, į savivaldybės tarybą turi teisę patekti 11-asis sąraše esantis Andrius Jurkus, dirbantis Savivaldybėje tarybos ir mero sekretoriumi, vadovaujantis sekretoriatui. Koks bus A. Jurkaus sprendimas, kol kas nežinome. Tačiau aišku, kad, pasirinkęs savivaldybės tarybos nario mandatą,  jis netektų dabar turimų sekretoriato vadovo pareigų.

Ž. Kurlianskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovams savivaldybės taryboje gavus 4 mandatus, lieka taryboje, jeigu nepriims kokio kito sprendimo.

Kaip jau esame paskelbę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, gavusi 10 mandatų, Socialdemokratų partija, gavusi 6 mandatus, ir partija „Laisvė ir teisingumas“, gavusi 2 mandatus, jau paskelbė apie bendrą koaliciją. Iš 25 savivaldybės tarybos narių galima nauja valdančioji dauguma turėtų 18 mandatų.

Kokį sprendimą priims 4 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, 1 Liberalų sąjūdžio atstovas ir 2 Regionų partijos atstovai dar neaišku. Kadenciją baigiančioje savivaldybės taryboje 5 konservatoriai ir 3 liberalai sudarė opoziciją, iš 8 joje buvusių politikų rinkėjai paliko tik 5.

Rinkimų rezultatai dar nepatvirtinti. Tad dabartiniai savivaldybės tarybos nariai šią savaitę renkasi į komitetų posėdžius ir ruošiasi kovo pabaigoje suplanuotam posėdžiui.

Stasė Skutulienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite