VRK suskaičiavo 458 064 super rinkėjus

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) susistemino balsuoti atvykusių rinkėjų duomenis ir atliko šių metų rinkimuose balsavusių rinkėjų statistinę analizę pagal balsavimo visuose šių metų rinkimuose aktyvumą.

VRK duomenys rodo, kad iš viso yra net 458 064 rinkėjai, kurie 2024 m. balsuoti ėjo net penkis kartus: dalyvavo abiejuose Respublikos Prezidento rinkimų turuose, rinko Europos Parlamento narius ir balsavo abiejuose balsavimuose rinkdami Seimą.

„Buvo nepaprastai įdomu patikrinti, kiek turime pareigingiausių rinkėjų. Tokių, kurie balsavo visus penkis šių metų rinkimų savaitgalius ir nepraleido nė vienų rinkimų. Skaičius stulbinantis – turime kone pusę milijono lietuvių, kuriuos šiais super rinkimų metais pelnytai galime vadinti super rinkėjais, –  rinkėjų aktyvumo statistiką komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Į šį skaičių taip pat įtraukti ir tie rinkėjai, kurie savo apygardos Seimo narį išrinko per pirmąjį Seimo rinkimų turą ir antrajame ture jiems balsuoti nebereikėjo. Pasak VRK pirmininkės, „jie taip pat gali didžiuotis būdami šių metų super rinkėjų sąraše”.

Seimo rinkimuose – per 16 tūkst. naujų rinkėjų

VRK duomenys rodo, kad spalį vykusiuose Seimo rinkimuose iš viso balsavo 52,06 proc. visų rinkėjų.

Pirmąjį kartą juose balsavo 16 383 rinkėjai, iš kurių 11 975 yra nauji, iki šiol nebalsavę jokiuose rinkimuose nuo 2015 m.

Šį skaičių taip pat sudaro ir 4 408 jaunuoliai, kurie dar negalėjo balsuoti rinkdami Europos Parlamentą, kadangi pilnametystės jie sulaukė laikotarpiu tarp rinkimų į Europos Parlamentą ir Seimo rinkimų, o spalį vykusiuose Seimo rinkimuose jau atvyko balsuoti.

Kas aktyviausiai rinko Seimo narius?

Duomenys rodo, kokios rinkėjų grupės balsavo aktyviausiai ir labiausiai prisidėjo sprendžiant, kas taps 2024-2028 m. Seimo kadencijos parlamentarais.

Lyginant su 2020 metais vykusiais Seimo rinkimais, šiemet iš viso balsuoti atvyko beveik 5 proc. daugiau piliečių – 52,06 procento visų rinkėjų. Tai yra antri pagal aktyvumą Seimo rinkimai per pastarąjį dvidešimtmetį.

Seimo rinkimų I ture didžiausią dalyvavusių rinkėjų dalį (19,50 proc.) sudarė 55-64 metų amžiaus grupės rinkėjai, vos mažiau – 65-74 metų sulaukę rinkėjai (17,67 proc.).

Pakankamai aukštą aktyvumą parodė 45-54 metų rinkėjų dalis (16,28 proc.) ir 35-44 metų rinkėjai (15,55 proc.).  Panašų aktyvumo procentą parodė ir 75 metų sulaukę ir vyresni rinkėjai, jų iš viso balsavo 14,48 proc.

25-34 metų amžiaus grupės rinkėjai sudaro 11,71 proc. visų balsavusių piliečių. Pačių jauniausių rinkėjų, 18-24 metų amžiaus grupėje, Seimo rinkimuose sulaukta 4,82 procento.

Šioje amžiaus grupėje yra tie jaunuoliai, kurie pilnamečiais tapo ir teisę balsuoti įgavo laikotarpiu tarp rinkimų į Europos Parlamentą ir Seimo rinkimų. Iš viso tokių rinkėjų buvo 13 033. Iš jų balsavimo teise rinkdami Seimą pasinaudojo apie trečdalis – 4 408 rinkėjai.

VRK inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite