Renkame 2026 metų Lietuvos medį

Lietuvos metų medžio atrankos konkurso tikslas – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.

Rinkimuose dalyvauja 12 augalų, atrinkti iš 29 paraiškų.

Varžytuvių dalyviai (pristatomi pirmos pavadinimo raidės abėcėlės tvarka):

  • Bernardo Brazdžionio ąžuolas (Pasvalio r. sav.);
  • Bokšto skvero liepa (Vilniaus sav.);
  • Gintarų piliakalnio (Vyšnių kalno) šimtametis ąžuolas (Kretingos r. sav.);
  • Ilgižių trešnė (Raseinių r. sav.);
  • Klykių ąžuolas (Utenos r. sav.);
  • Nepriklausomybės ąžuolas (Šilalės r. sav.);
  • Pavasarių kaštonas (Kaišiadorių r. sav.);
  • Radžiūnų I ąžuolas (Alytaus r. sav.);
  • Staugaitynės ąžuolai (Šakių r. sav.);
  • Strielčių kriaušė (Prienų r. sav.);
  • Suosto ąžuolas (Biržų r. sav.);
  • Vyžuonų dvaro tuopa (Utenos r. sav.).

Kiekvienas pilietis gali pasirinkti ne daugiau kaip 1 (vieną) labiausiai patikusį medį ir už jį balsuoti elektroninėje erdvėje naudojantis kompiuterio (IP) adresu svetainėje www.arboristai.lt.

Balsavimas vyks nuo rugsėjo 14 d. iki spalio mėn. 4 d.

Šios varžytuvės – visiškai nekomercinis, fondų neremiamas renginys, kurį organizuoja savanoriai ir medžių mylėtojai. Tai – bendras darbas žmonių, kuriems rūpi gamta, kultūra ir mūsų bendruomenių šaknys.

Šių metų nugalėtojas bus pagerbtas spalio mėn. 21 d. Tarptautinės medžio dienos minėjime ir apdovanojimų įteikimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seime.

Varžytuvių globėjas – LAUKIŲ ĄŽUOLAS.

Nugalėtojas atstovaus Lietuvai 2027 metų Europos medžio konkurse.

Organizatorių inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite