Tag Archives: darbo rinka

„Šilutės baldai“ atleidžia 45 darbuotojus

Šilutės baldai

Sumažėjus pardavimams ir užsakymams SBA grupės baldų gamybos įmonė „Šilutės baldai“ atleidžia daugiau nei dešimtadalį darbuotojų. Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė, kad nuo vasario 12 d. iki gegužės 14 d. numato atleisti 45 darbuotojus iš 388. Tokį sprendimą lėmė sumažėję bendrovės pardavimai ir užsakymai, dėl kritusių gamybinių pajėgumų bendrovei atsirado poreikis optimizuoti resursus ir sumažinti darbuotojų skaičių. Paviešintame įmonės atstovų komentare nurodyta, jog dabartinis etatų mažinimas tiesiogiai susijęs su sumažėjusia gamybos apimtimi bei pereinamuoju laikotarpiu, kai nustota gaminti vienus produktus, o

Mokytojų darbo rinkos paradoksai: vienų labai trūksta, kitų – gerokai per daug

mokytojų

Rugsėjo pabaigoje mokytojų vis dar ieško 238 laisvas darbo vietas siūlančios mokymo įstaigos. Mokyklose tuščios 73 pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų darbo pozicijos – trūksta matematikos (17), lietuvių (11), anglų kalbos (9) mokytojų. Reikia ir biologijos (4), geografijos (3), fizikos (3), IT (5), chemijos (2) ir kitų specialistų. Pagrindinių disciplinų mokytojų dairosi Vilniaus (19), Klaipėdos (15) ir Šalčininkų r. (7) mokyklos. Po keletą matematikos ir informatikos pedagogų stokoja Klaipėdos miesto mokyklose, lietuvių ir anglų kalbų – Vilniaus. Poreikis išlieka ir

Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai į mūsų valstybės biudžetą sumokėjo per 205 mln. eurų mokesčių

Nuo karo pradžios iki šių metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų. Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalie biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t. y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Dirba 33,9 tūkst. ukrainiečių Lietuvoje, 2024 m. rugsėjo 1

Prieš rugsėjį suintensyvėjo mokytojų paieškos

Artėjant naujiems mokslo metams mokyklos skuba formuoti personalą ir ieško trūkstamų disciplinų pedagogų. Šiuo metu Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale yra 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams. Prieš kelias savaites jų paklausa visu šimtu buvo mažesnė. Rugpjūčio pradžioje prieš metus darbo pasiūlymų buvo pusšimčiu mažiau (486). Šiuo metu daugiausiai ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (202), pradinio ugdymo (53), ikimokyklinio ugdymo pedagogų (83), specialiųjų poreikių mokinių mokytojų (79), kiti darbo pasiūlymai – profesijos mokytojams, neformaliojo švietimo mokytojams ir kt. Palyginus

Daugėja norinčiųjų tapti slaugytojų padėjėjais

Sveikatos priežiūros įstaigoms signalizuojant apie didėjantį medicinos darbuotojų trūkumą, Lietuvoje ateityje gali trūkti daugiau nei 2 tūkstančių slaugytojų padėjėjų. Užimtumo tarnybos duomenys patvirtina didėjantį slaugos specialistų poreikį, tačiau daugėja ir besimokančių šios profesijos. Didelis poreikis Pastaraisiais metais darbdaviai kas ketvirtį skelbė daugiau nei 300 laisvų darbo vietų slaugytojų padėjėjams. Didžiausia jų paklausa – Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybėse. „Šią profesiją dažniausiai renkasi tie, kurie jau turi asmeninės patirties slaugant artimuosius. Beveik 30 proc. klientų, pasinaudojusių parama slaugytojo padėjėjo mokymo programoms,

Darbo rinka senėja

2023 metais šalies darbo rinka išliko stabili – nepaisant metų pradžioje išaugusio nedarbo lygio, priėmimų skaičius buvo didesnis nei atleidimų, o bendras dirbančiųjų skaičius padidėjo. Nuosekliai augo ir darbo pajamos. Vis dėlto kai kurie požymiai liudija visuomenės ir darbo rinkos senėjimą – parodė „Sodros“ ketvirtojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Paskutinį praeitų metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 216 eurų (11,7 proc.) ir

Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai pernai sumokėjo 40 mln. eurų mokesčių

Lietuvoje šiandien dirba daugiau kaip 22 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių. Nuo karo Ukrainoje pradžios iki 2022 m. pabaigos ukrainiečiai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 40 mln. eurų.   Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra apie 68 tūkst. ukrainiečių: vaikų, vyresnių, darbingo amžiaus žmonių. Nuo karo pradžios apie 11,5 tūkst. ukrainiečių

Darbdaviui svarbu sukaupta patirtis, atsakingumas ir lojalumas. To kartais trūksta jaunimui.

Vyresnių žmonių nedarbas ir iki darbo rinką gerokai pakeitusios pandemijos buvo nemaža problema. Tai pastebi ir karjeros specialistai, ir įdarbinimu besirūpinantys profesionalai. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų liepą visoje šalyje buvo užregistruota  89,1 tūkst. darbo neturinčių 50 metų ir vyresnių asmenų, iš jų 60,3 tūkst. – vyresni nei 55 metų. Registruoto nedarbo lygis 50 metų ir vyresnio amžiaus grupėje siekia 15,9 proc. – 3 proc. didesnis nei bendras registruotas nedarbo lygis šalyje (12,9 proc.). Pasak Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų

  Kaip išsilaikyti konkurencingiems šiandienos darbo rinkoje?

Dariaus Burdaičio, „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo komentaras   Pasaulinė COVID-19 pandemija per metus gerokai pakeitė biuro darbuotojų profesinį gyvenimą. Pirmuosius iššūkius įveikėme sėkmingai: išbandėme naujus darbo organizavimo principus, įvaldėme vaizdo skambučius „Zoom“ ir „Teams“ platformose (nepaisant kelių garsiai nuskambėjusių kuriozinių situacijų) ir išmokome produktyviai dirbti iš savo namų svetainės ar miegamojo. Dabar net stebimės, kodėl anksčiau, užuot dirbę nuotoliniu būdu, stumdydavomės rytinėse spūstyse ir skubėdavome į biurą. Šie pokyčiai anksčiau ar vėliau būtų atėję, pandemija juos tiesiog

Ateityje mums kavą virs robotai, gal net operuos

Ketvirtadalis Lietuvos dirbančių gyventojų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Vis dėlto kol kas tokia grėsmė nėra laikoma realia – automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką baiminasi tik keli procentai lietuvių. Tuo tarpu specialistai skaičiuoja, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius. „Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, Eurostato duomenimis, kol kas yra Europos Sąjungos šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės