Prieš rugsėjį suintensyvėjo mokytojų paieškos
Artėjant naujiems mokslo metams mokyklos skuba formuoti personalą ir ieško trūkstamų disciplinų pedagogų. Šiuo metu Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale yra 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams. Prieš kelias savaites jų paklausa visu šimtu buvo mažesnė. Rugpjūčio pradžioje prieš metus darbo pasiūlymų buvo pusšimčiu mažiau (486).
Šiuo metu daugiausiai ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (202), pradinio ugdymo (53), ikimokyklinio ugdymo pedagogų (83), specialiųjų poreikių mokinių mokytojų (79), kiti darbo pasiūlymai – profesijos mokytojams, neformaliojo švietimo mokytojams ir kt.
Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, darbo pasiūlymų skaičius ūgtelėjo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams (atitinkamai – 22 ir 13). Ikimokyklinio ugdymo pedagogams darbo pasiūlymų sumažėjo 26 laisvomis darbo vietomis.
Paklausūs tiksliųjų ir kalbų mokslų specialistai
„Svarbiausių mokomųjų dalykų mokytojų poreikis, kaip ir ankstesniais metais, mokyklose nemažėja. Pedagogų rinkoje stebime ryškų profesinį ir teritorinį neatitikimą: muzikos ir sporto atstovų perteklius, o paklausūs tiksliųjų ir kalbų mokslų specialistai. Pagrindinių disciplinų pedagogų ypač trūksta sostinės ir uostamiesčio mokykloms“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Dabar Vilniaus mokykloms reikalingi 44 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, 23 – Klaipėdos mokykloms. Šiuo metu specialiųjų poreikių mokinių mokytojai paklausūs Vilniuje (22) ir Kaune (11), ikimokyklinio ugdymo – vėlgi daugiausiai Vilniuje (14) ir Kaune (12), o pradinio ugdymo 9 mokytojų trūksta sostinėje, po 7 – Kaune ir Vilniaus rajone.
Matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros disciplinų mokytojai turi didžiausią paklausą šalyje – jiems šiuo metu atitinkamai siūlomos 36 ir 22 darbo pozicijos. Taip pat ieškoma 15 anglų kalbos, 10 informatikos, 9 fizikos, 7 chemijos, 6 biologijos, 6 istorijos ir kt. pedagogų. Sostinės mokykloms reikia 7 matematikos, 4 lietuvių kalbos ir literatūros, 4 fizikos, 3 chemijos, 3 informatikos ir kt. mokytojų.
Pasak G. Sinkevičės, darbo pasiūloje – priešingas vaizdas. „Daugiausiai darbo ieško ne pagrindinių disciplinų mokytojai, o kūno kultūros, dailės ir muzikos specialistai. Vos po keletą registruotų klientų pageidauja dirbti fizikos ar IT mokytojais. Besirenkantiems pedagogines studijas aiškus signalas, kokią pedagoginę kryptį reikėtų rinktis“.
Rugpjūčio pradžioje Užimtumo tarnyboje daugiausiai registruota pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų – 665. Trečdalis jų norėtų įsidarbinti kūno kultūros (85), dailės (68), muzikos (71) mokytojais. Anglų kalbos mokytojais norėtų dirbti 99 asmenys, istorijos – 46.
Norinčių dirbti pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojais – daugiausiai didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 205, Kaune – 90, Klaipėdoje – 42. Sostinėje daugiausiai norinčių įsidarbinti anglų kalbos (29), muzikos (26), istorijos (19), dailės (17), kūno kultūros (16) mokytojais.
Pasak G. Sinkevičės, pedagogų niša užimta mažesniuose miestuose ir atokesnėse vietovėse, kai nėra nei darbo ieškančių, nei laisvų darbo vietų.
Mažose savivaldybėse
Nė vieno pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo nėra įregistruota Kalvarijos, Kupiškio r., Rietavo, Birštono, Neringos savivaldybėse. Tokio darbo ieško po vieną asmenį Biržų r., Lazdijų, Rokiškio r., Trakų r. savivaldybėse.
Pradinio ugdymo mokytojo darbo ieško 202 asmenys, iš jų daugiausiai Vilniuje (59) ir Kaune (29). Ikimokyklinio ugdymo – 331 pedagogas, daugiausiai Vilniuje (94) ir Kaune (47).
Pagal Užimtumo tarnybos inf.