Sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionate lietuviai neliko be trofėjų

Sekmadienį Rusnėje baigėsi keturioliktasis sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionatas. Jame meškeres sumerkė 22 šalių rinktinės. Visą savaitę Skirvytės upėje vykusiose varžybose Lietuvos rinktinei nors ir nepavyko įsitvirtinti pajėgiausių ekipų trejetuke, bet be trofėjų Lietuva neliko.

Lietuvis pasipuošė sidabru

Visą savaitę vykusiame čempionate po atkaklios kovos šiemet triumfavo Anglijos rinktinė. Jie Skirvytėje sugavo daugiausiai žuvų ir surinko mažiausiai baudos balų. Antroje vietoje –čekai. Trečioje vietoje pasirodymą baigė Vokietijos rinktinė, kuri nors ir sugavo daugiau žuvų nei Čekijos atstovai, bet užsidirbo ir daugiau baudos taškų.

Itin solidžiai tarp 22 ekipų pasirodė Lietuvos rinktinė. Vidas Pastarnokas, Povilas Motiejūnas, Artūras Lapinskas, Ruslanas Rybakovas, Mantas Bernota ir atsarginis žvejys Arūnas Mazurkevičius galutinėje rikiuotėje liko šešti.

Tačiau vienas iš Lietuvos rinktinės narių sužibėjo individualioje įskaitoje. Sidabro medalį laimėjo Artūras Lapinskas. Jis tik plauką atsiliko nuo pergalę paskutinę akimirką išplėšusio vokiečio Felixo Scheuermanno. Lietuvis pagavo 23 kg 701 g žuvies. Tuo metu vokiečio bendras laimikis svėrė 23 kg 878 g.

Pasak Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidento Tomo Būdo, tiek komandiniai, tiek individualus Artūro Lapinsko rezultatas byloja apie išties solidų mūsų šalies atstovų pajėgumą pasaulyje.

„Rezultatai parodė realią mūsų rinktinės vietą ir ši vieta tikrai nėra žema. Bendroje įskaitoje Lietuva užėmė šeštąją vietą. Po pirmos varžybų dienos mes buvome devinti, bet antrąją dieną pakilome aukštyn. Individualioje įskaitoje turime sidabrą. Pirmąją vietą iš Artūro Lapinsko vokietis išplėšė praktiškai paskutinę valandą. Artūrui iki aukso medalio trūko vos kiek daugiau nei šimto gramų laimikio. Tačiau bendrai rezultatais esame tikrai nenusivylę“, – kalbėjo Tomas Būdas.

Organizatoriams skriejo padėkos

Pasaulio čempionatą mūsų šalyje rengusios Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentas Tomas Būdas sakė, kad varžybos praėjo sklandžiai. Su visais iššūkiais  organizatoriai susitvarkė be didesnių problemų.

Apie tai, kad sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionatas paliko įspūdį jame dalyvavusioms ekipoms byloja prezidentą pasiekusios padėkos žinutės iš užsienio šalių delegacijų.

„Viskas buvo tobula. Visus kilusius sunkumus išsprendėme. Šiandien perskaičiau kone penkiolika laiškų su padėkomis nuo skirtingų valstybių, kad pasaulio čempionatas buvo suorganizuotas idealiai. Mums, kaip organizatoriams, dėl to yra itin džiugu“, – sakė  Tomas Būdas.

Kurpia planus rengti dar vieną čempionatą

Tomas Būdas sako, kad po 2023-iaisiais sėkmingai mūsų šalyje surengto tvenkinių upėtakių gaudymo čempionato bei šiemet įvykusio sportinės žūklės dugnine meškere čempionato jo galvoje jau sukasi mintys ir apie ateities planus.

Prezidentas neslepia, kad mūsų šalyje, netgi toje pačioje Skirvytės upėje po dvejų metų galėtų būti rengiamas ir dar vienos sportinės žūklės disciplinos pasaulio čempionatas.

„Pasaulyje populiari disciplina yra sportinė žūklė plūdine meškere. Tikimės, kad su šios disciplinos pasaulio čempionatu mes po dvejų metų sugrįšime į tą pačią Skirvytę. Ši vieta turi idealias sąlygas tokiems renginiams. Puiki upė, didelė krantinė, šalia yra apgyvendinimo vietų, kurios lengvai talpina tokį skaičių rinktinių. Tikrai tokių planų turime ir žvelgiame į 2027-uosius metus. Kasmet rengti pasaulio čempionatą neturėtume finansinių resursų, tačiau po dvejų metų, manau, susitiksime prie Skirvytės jau plūdinės meškerės čempionate“, – mintimis dalijosi Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentas.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje įvykusį sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionatą galima rasti Lietuvos sportinės žūklės federacijos interneto puslapyje bei „Facebook“ paskyroje.

Pagal čempionato organizatorių inf.

Organizatorių nuotraukos

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Profesionalus stogų plovimas ir stogo valymas nuo samanų. Kada stogą verta valyti?

stogo plovimas

Pirmiausia atsiranda nedidelė žalia juosta šiaurinėje stogo pusėje. Po kelių sezonų samanų daugiau matyti ties čerpių kraštais, prie kaminų ir vietose, kur stogą ilgiau dengia šešėlis. Tada paviršius pradeda atrodyti ne tik senesnis, bet ir nuolat drėgnas. Profesionalus stogų plovimas ir stogo valymas nuo samanų reikalingas ne vien dėl namo išvaizdos. Ant dangos besikaupiančios samanos, dumbliai, kerpės ir kitos apnašos sulaiko drėgmę, todėl jų nereikėtų palikti augti metų metus. Svarbu ir tai, kaip jos pašalinamos. Stogas nėra trinkelės. Per stipri

Susidūrė automobiliai, nuskendo karvė…

ugnaigesiai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie avariją Grabupių k., Šilutės sen. Pranešimas apie avariją gautas rugsėjo 12 d. per pietus. Nuvykę į įvykio vietą, gelbėtojai šiaurinio aplinkkelio Grabupių sankryžoje rado susidūrusius automobilius „Opel Zafira“ ir sunkvežimį. Prispaustų žmonių nebuvo. Ugniagesiai atidarė „Opel Zafira“ dureles ir padėjo išlipti vairuotojui bei keleiviui. Greitosios pagalbos ekipažas išvežė nukentėjusiuosius į gydymo įstaigą. Opelis patrauktas į kelkraštį, atjungtas akumuliatorius. Nemune nuskendo karvė Ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė ir rugsėjo 11 d. prieš pietus, kai buvo

Savaitės kriminalinių įvykių apžvalga

policija

Praėjusią savaitę, rugsėjo 7-13 d., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai reagavo į 360 pranešimų apie galimus teisės pažeidimus, pradėjo 17 ikiteisminių tyrimų ir surašė 138 administracinio nusižengimo protokolus. Pajūrio miestelyje pavogė automobilį Rugsėjo 8 d. Šilalės r., Pajūrio mstl., iš daugiabučio namo kiemo pavogtas automobilis „Mitsubishi Outlander“. Savininkas patyrė 17 tūkst. eurų nuostolį. Rugsėjo 9 d. Šilutės r., Bikavėnų k., 1998 m. gimusio vyro namuose pareigūnai rado revolverį CAT, keturis 9 mm šovinių ir metalinį durklą. Rugsėjo 12-osios naktį

Kurėno „Rėza” statyba – gyvasis Kuršių marių laivadirbystės paveldas

kurėnas

Šiemet minint iškilios Mažosios Lietuvos kultūros asmenybės, lietuvių raštijos ir kultūros veikėjo Liudviko Martyno Rėzos 250-ąsias gimimo metines, Juodkrantėje statomas 11 m ilgio kurėnas.  Projekto iniciatorius – jau nemažai Kuršių nerijos paveldo išsaugojimui, puoselėjimui ir garsinimui nuveikęs, Juodkrantėje restauravęs vilas “Maria” ir “Loebel” Dominykas Chlebinskas. Projektas Juodkrantėje Šiais metais Europos paveldo dienų metu bus pristatytas kitas Kuršių nerijos paveldui svarbus jo inicijuotas projektas – istorinio Kuršių marių burlaivio, kurėno „Rėza”, statyba. Projekte susijungia materialusis ir nematerialusis kultūros paveldai, istorija, tradicinė

Taip pat skaitykite