Sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionate lietuviai neliko be trofėjų

Sekmadienį Rusnėje baigėsi keturioliktasis sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionatas. Jame meškeres sumerkė 22 šalių rinktinės. Visą savaitę Skirvytės upėje vykusiose varžybose Lietuvos rinktinei nors ir nepavyko įsitvirtinti pajėgiausių ekipų trejetuke, bet be trofėjų Lietuva neliko.

Lietuvis pasipuošė sidabru

Visą savaitę vykusiame čempionate po atkaklios kovos šiemet triumfavo Anglijos rinktinė. Jie Skirvytėje sugavo daugiausiai žuvų ir surinko mažiausiai baudos balų. Antroje vietoje –čekai. Trečioje vietoje pasirodymą baigė Vokietijos rinktinė, kuri nors ir sugavo daugiau žuvų nei Čekijos atstovai, bet užsidirbo ir daugiau baudos taškų.

Itin solidžiai tarp 22 ekipų pasirodė Lietuvos rinktinė. Vidas Pastarnokas, Povilas Motiejūnas, Artūras Lapinskas, Ruslanas Rybakovas, Mantas Bernota ir atsarginis žvejys Arūnas Mazurkevičius galutinėje rikiuotėje liko šešti.

Tačiau vienas iš Lietuvos rinktinės narių sužibėjo individualioje įskaitoje. Sidabro medalį laimėjo Artūras Lapinskas. Jis tik plauką atsiliko nuo pergalę paskutinę akimirką išplėšusio vokiečio Felixo Scheuermanno. Lietuvis pagavo 23 kg 701 g žuvies. Tuo metu vokiečio bendras laimikis svėrė 23 kg 878 g.

Pasak Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidento Tomo Būdo, tiek komandiniai, tiek individualus Artūro Lapinsko rezultatas byloja apie išties solidų mūsų šalies atstovų pajėgumą pasaulyje.

„Rezultatai parodė realią mūsų rinktinės vietą ir ši vieta tikrai nėra žema. Bendroje įskaitoje Lietuva užėmė šeštąją vietą. Po pirmos varžybų dienos mes buvome devinti, bet antrąją dieną pakilome aukštyn. Individualioje įskaitoje turime sidabrą. Pirmąją vietą iš Artūro Lapinsko vokietis išplėšė praktiškai paskutinę valandą. Artūrui iki aukso medalio trūko vos kiek daugiau nei šimto gramų laimikio. Tačiau bendrai rezultatais esame tikrai nenusivylę“, – kalbėjo Tomas Būdas.

Organizatoriams skriejo padėkos

Pasaulio čempionatą mūsų šalyje rengusios Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentas Tomas Būdas sakė, kad varžybos praėjo sklandžiai. Su visais iššūkiais  organizatoriai susitvarkė be didesnių problemų.

Apie tai, kad sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionatas paliko įspūdį jame dalyvavusioms ekipoms byloja prezidentą pasiekusios padėkos žinutės iš užsienio šalių delegacijų.

„Viskas buvo tobula. Visus kilusius sunkumus išsprendėme. Šiandien perskaičiau kone penkiolika laiškų su padėkomis nuo skirtingų valstybių, kad pasaulio čempionatas buvo suorganizuotas idealiai. Mums, kaip organizatoriams, dėl to yra itin džiugu“, – sakė  Tomas Būdas.

Kurpia planus rengti dar vieną čempionatą

Tomas Būdas sako, kad po 2023-iaisiais sėkmingai mūsų šalyje surengto tvenkinių upėtakių gaudymo čempionato bei šiemet įvykusio sportinės žūklės dugnine meškere čempionato jo galvoje jau sukasi mintys ir apie ateities planus.

Prezidentas neslepia, kad mūsų šalyje, netgi toje pačioje Skirvytės upėje po dvejų metų galėtų būti rengiamas ir dar vienos sportinės žūklės disciplinos pasaulio čempionatas.

„Pasaulyje populiari disciplina yra sportinė žūklė plūdine meškere. Tikimės, kad su šios disciplinos pasaulio čempionatu mes po dvejų metų sugrįšime į tą pačią Skirvytę. Ši vieta turi idealias sąlygas tokiems renginiams. Puiki upė, didelė krantinė, šalia yra apgyvendinimo vietų, kurios lengvai talpina tokį skaičių rinktinių. Tikrai tokių planų turime ir žvelgiame į 2027-uosius metus. Kasmet rengti pasaulio čempionatą neturėtume finansinių resursų, tačiau po dvejų metų, manau, susitiksime prie Skirvytės jau plūdinės meškerės čempionate“, – mintimis dalijosi Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentas.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje įvykusį sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionatą galima rasti Lietuvos sportinės žūklės federacijos interneto puslapyje bei „Facebook“ paskyroje.

Pagal čempionato organizatorių inf.

Organizatorių nuotraukos

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nuo kalniuko – tiesiai į priimamąjį. Kaip išvengti traumų mėgaujantis žiemos pramogomis?

Draudimo bendrovės BTA žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova pastebi, kad žiemos metu laisvalaikis dažnai persikelia į lauką – į kalniukus, čiuožyklas ir kiemus, todėl verta skirti šiek tiek daugiau dėmesio saugumui. „Dažniausiai nemalonios situacijos kyla visai paprastose vietose ir veiklose, pavyzdžiui, čiuožiant nuo kalniuko, kai pasitaiko didesnis greitis ar netikėtai atsiranda kliūčių. Siekiant išlikti saugiems, pakanka visai mažų dalykų – pasirinkti saugesnį kalniuką, įsitikinti, kad čiuožimo trasoje nėra kliūčių, susitarti, kad vaikai čiuožia paeiliui ir laikosi atstumo. Šiek tiek

Lietuvos bankas Sausio 13-osios proga pristatė naują monetų rinkinį

monetos

Praėjus 35 metams nuo 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių, Lietuvos bankas pristatė apyvartinių eurų numizmatinį rinkinį „Neginkluotai rezistencijai Lietuvoje 1940-1990 m.“, skirtą įamžinti dešimtmečius trukusį taikų Lietuvos žmonių pasipriešinimą okupaciniams režimams ir laisvės siekį XX amžiuje. „Šiuo monetų rinkiniu primename, kad laisvė nėra savaime suprantama. Lietuvos laisvė buvo iškovota ne tik ginklu, bet ir dvasine stiprybe, atkaklumu bei pilietine drąsa. Neginkluota rezistencija tapo pamatu nepriklausomybės atkūrimui”, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Numizmatinio rinkinio tema – neginkluota rezistencija Lietuvoje

„Regitra“ keičia automobilių registravimo mokesčius

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, keičiasi automobilių registracijos mokesčio dydžiai. Pagal naująjį kainų indeksavimą „Regitroje“ tarifai atnaujinti ir pradėti taikyti nuo sausio 9 d. 17 val. Visas surinktas mokestis yra pervedamas į valstybės biudžetą.   Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme yra numatyta, kad mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą. Jis nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto. Pernai indekso

Ar patikrinote savo namų vaistinėlę?

vaistai

Valstybinė ligonių kasa paviešino informacija, ką verta padaryti namuose prasidėjus naujiems metams. Tiesa, tai nėra ypatingas darbas, bet, kaip teigiama, labai svarbus. Naujieji metai dažnai prasideda pažadais – daugiau judėti, sveikiau maitintis, labiau rūpintis savimi. O kodėl nepradėjus nuo paprasto, bet labai svarbaus žingsnio – namų vaistinėlės peržiūros? Kodėl tai svarbu? Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad beveik pusė vaistų pasaulyje vartojami netinkamai. Tai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti sveikatai. 2024 m. Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino net 35,5

Taip pat skaitykite