Sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionate lietuviai neliko be trofėjų

Sekmadienį Rusnėje baigėsi keturioliktasis sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionatas. Jame meškeres sumerkė 22 šalių rinktinės. Visą savaitę Skirvytės upėje vykusiose varžybose Lietuvos rinktinei nors ir nepavyko įsitvirtinti pajėgiausių ekipų trejetuke, bet be trofėjų Lietuva neliko.

Lietuvis pasipuošė sidabru

Visą savaitę vykusiame čempionate po atkaklios kovos šiemet triumfavo Anglijos rinktinė. Jie Skirvytėje sugavo daugiausiai žuvų ir surinko mažiausiai baudos balų. Antroje vietoje –čekai. Trečioje vietoje pasirodymą baigė Vokietijos rinktinė, kuri nors ir sugavo daugiau žuvų nei Čekijos atstovai, bet užsidirbo ir daugiau baudos taškų.

Itin solidžiai tarp 22 ekipų pasirodė Lietuvos rinktinė. Vidas Pastarnokas, Povilas Motiejūnas, Artūras Lapinskas, Ruslanas Rybakovas, Mantas Bernota ir atsarginis žvejys Arūnas Mazurkevičius galutinėje rikiuotėje liko šešti.

Tačiau vienas iš Lietuvos rinktinės narių sužibėjo individualioje įskaitoje. Sidabro medalį laimėjo Artūras Lapinskas. Jis tik plauką atsiliko nuo pergalę paskutinę akimirką išplėšusio vokiečio Felixo Scheuermanno. Lietuvis pagavo 23 kg 701 g žuvies. Tuo metu vokiečio bendras laimikis svėrė 23 kg 878 g.

Pasak Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidento Tomo Būdo, tiek komandiniai, tiek individualus Artūro Lapinsko rezultatas byloja apie išties solidų mūsų šalies atstovų pajėgumą pasaulyje.

„Rezultatai parodė realią mūsų rinktinės vietą ir ši vieta tikrai nėra žema. Bendroje įskaitoje Lietuva užėmė šeštąją vietą. Po pirmos varžybų dienos mes buvome devinti, bet antrąją dieną pakilome aukštyn. Individualioje įskaitoje turime sidabrą. Pirmąją vietą iš Artūro Lapinsko vokietis išplėšė praktiškai paskutinę valandą. Artūrui iki aukso medalio trūko vos kiek daugiau nei šimto gramų laimikio. Tačiau bendrai rezultatais esame tikrai nenusivylę“, – kalbėjo Tomas Būdas.

Organizatoriams skriejo padėkos

Pasaulio čempionatą mūsų šalyje rengusios Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentas Tomas Būdas sakė, kad varžybos praėjo sklandžiai. Su visais iššūkiais  organizatoriai susitvarkė be didesnių problemų.

Apie tai, kad sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionatas paliko įspūdį jame dalyvavusioms ekipoms byloja prezidentą pasiekusios padėkos žinutės iš užsienio šalių delegacijų.

„Viskas buvo tobula. Visus kilusius sunkumus išsprendėme. Šiandien perskaičiau kone penkiolika laiškų su padėkomis nuo skirtingų valstybių, kad pasaulio čempionatas buvo suorganizuotas idealiai. Mums, kaip organizatoriams, dėl to yra itin džiugu“, – sakė  Tomas Būdas.

Kurpia planus rengti dar vieną čempionatą

Tomas Būdas sako, kad po 2023-iaisiais sėkmingai mūsų šalyje surengto tvenkinių upėtakių gaudymo čempionato bei šiemet įvykusio sportinės žūklės dugnine meškere čempionato jo galvoje jau sukasi mintys ir apie ateities planus.

Prezidentas neslepia, kad mūsų šalyje, netgi toje pačioje Skirvytės upėje po dvejų metų galėtų būti rengiamas ir dar vienos sportinės žūklės disciplinos pasaulio čempionatas.

„Pasaulyje populiari disciplina yra sportinė žūklė plūdine meškere. Tikimės, kad su šios disciplinos pasaulio čempionatu mes po dvejų metų sugrįšime į tą pačią Skirvytę. Ši vieta turi idealias sąlygas tokiems renginiams. Puiki upė, didelė krantinė, šalia yra apgyvendinimo vietų, kurios lengvai talpina tokį skaičių rinktinių. Tikrai tokių planų turime ir žvelgiame į 2027-uosius metus. Kasmet rengti pasaulio čempionatą neturėtume finansinių resursų, tačiau po dvejų metų, manau, susitiksime prie Skirvytės jau plūdinės meškerės čempionate“, – mintimis dalijosi Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentas.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje įvykusį sportinės žūklės dugnine meškere pasaulio čempionatą galima rasti Lietuvos sportinės žūklės federacijos interneto puslapyje bei „Facebook“ paskyroje.

Pagal čempionato organizatorių inf.

Organizatorių nuotraukos

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Oftalmologija – viskas, ką turėtumėte žinoti apie akių sveikatą

Oftalmologija – tai medicinos sritis, apimanti akių, regos sistemos ligų diagnostiką, gydymą ir prevenciją. Ši sritis yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime, nes regėjimas – vienas pagrindinių mūsų pojūčių, leidžiantis pažinti pasaulį, dirbti, mokytis ir mėgautis kasdienybe. Straipsnyje apžvelgsime, kas yra oftalmologas, kokios dažniausios akių ligos, kaip vyksta tyrimai, kokios šiuolaikinės gydymo galimybės, ir kodėl profilaktika – gyvybiškai svarbi. Kas yra oftalmologas? Oftalmologas – tai gydytojas specialistas, turintis medicinos laipsnį ir papildomą oftalmologijos specializaciją. Jis atlieka išsamius akių tyrimus, diagnozuoja

Šilutiškiai vis netenka pinigų…

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sukčiavimo atvejai Liepos 7 d., pirmadienį, Cintjoniškių g. gyvenantis 46-erių m. vyras buvo nukreiptas į fiktyvų banko „Artea“ puslapį. Suvedęs prašomus duomenis sąskaitoje prarado 900 eurų. Pradėtas Penktadienį, liepos 4 d. apie 10.00 val. 63-ejų metų šilutiškis taip pat galėjo būti nukreiptas į fiktyvų banko puslapį. Suvedęs prašomus duomenis sąskaitoje neteko 11 111 eurų. Abiem atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d. Birželio 30 d. Šilutėje vyras, gim. 1978 m., galimai

Eismo įvykių statistika 2024 m.: mažiau žuvusiųjų, tačiau neramu dėl motociklininkų

2024 m. eismo įvykių statistika rodo pozityvius pokyčius – žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Vis dėlto nerimo yra, ypač dėl jauniausių eismo dalyvių ir motociklininkų. 2024 m. galima vertinti kaip žingsnį į priekį – žuvusių eismo dalyvių skaičius sumažėjo 24 %, palyginus su 2023 m. (atitinkamai 121 ir 159 žuvusieji). Tačiau būtina pažymėti, kad 2023 m. pasitaikė sudėtingų eismo įvykių, kurių metu žuvo po kelis žmones. 2024 m. rezultatas beveik identiškas 2022 m. (120 žuvusiųjų). Vis dėlto bendra kryptis

Saulė ir jūra – malonu odai, bet pavojinga… telefonui

karštą vasarą

Kai saulė ir geras oras vilioja į lauką, verta nepamiršti pasirūpinti išmaniųjų įrenginių apsauga. Aktyvesnis gyvenimo būdas neišvengiamai paveikia mūsų telefonus, laikrodžius ir kompiuterius. „Telia“ komercinių projektų vadovė Olga Kalvelė paaiškina, kodėl vasarą išmanieji įrenginiai genda du kartus dažniau nei kitais metų laikais ir kaip jais tinkamai pasirūpinti aktyvaus laisvalaikio metu. Gedimų vasarą dvigubai daugiau „Mūsų duomenys negailestingi: vasaros mėnesiais, ypač liepą ir rugpjūtį, matome kone dvigubai daugiau įrenginių gedimų. Tai – tiesioginė aktyvaus laisvalaikio pasekmė. Draudikai vasarą išskiria kaip

Taip pat skaitykite