Moksleiviai pažino senąsias Šilutės kapines

Birželio pirmosiomis dienomis Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus trečios klasės mokiniai įgijo neįprastos patirties. Jie bandė pajausti, o vėliau ir perteikti Šilutės senųjų kapinių dvasią bei iki mūsų dienų išlikusį grožį.   

Vasaros pleneras

Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus moksleiviai bando perteikti senųjų miesto kapinių dvasią.

Jau įprasta, kad Meno mokykloje mokslo metams einant į pabaigą, rengiamas vasaros pleneras. Jo metu Dailės skyriaus mokiniai išeina į lauką ir, padedami mokytojų, mokosi pieštukais ir dažais perteikti gamtos grožį. Šiais metais išėjimas buvo kiek kitoks – dailės klasės mokiniai susipažino su senosiomis Šilutės miesto kapinėmis. Jose palaidotų žmonių artimųjų dėl įvairių priežasčių nebėra. Greičiausiai dėl to jos ilgą laiką buvo neprižiūrimos, gerokai apleistos. Tačiau jau maždaug dešimtmetį entuziastų rūpesčiu, su miesto valdžios pagalba, senosios miesto kapinės yra patvarkomos – atsiskleidžia jų paslaptingumas ir grožis. Nors daugumos paminklų iki šių dienų nebeliko, tačiau dar yra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pastatytų metalinių kryžių, kapus juosiančių tvorelių. Visa tai ir sukuria ypatingą aplinką.

Kapinių byla

Šilutės H. Šojaus muziejus parengė projektą „Senųjų liuteronų kapinių byla“, kuris susilaukė Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės finansinės paramos. Projekto metu numatyta šias kapines patyrinėti bei šiek tiek patvarkyti.

Kaip reikėtų teisingai restauruoti ir konservuoti išlikusius metalinius kryžius ar tvoreles, vasarą ketina parodyti iš Vilniaus su tuo užsiimančiais restauratoriais atvykę studentai. Minėtame projekte taip pat numatyta, kad kapines pažins, jų dvasią pajusti bandys Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus moksleiviai.

Tai ir įvyko per minėtą plenerą, pavadintą „Senųjų liuteronų kapinių byla“. Jo metu moksleiviams apie šias kapines papasakojo jų mokytojos Živilė Skirkevičienė ir Neda Jencienė. Kraštovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas taip pat priminė istoriją ir čia palaidotas Mažosios Lietuvos kraštui nusipelniusias asmenybes, taip pat papasakojo apie kaltinių, lietinių kryžių, tvorelių ypatybes, parodė jų pavyzdžių, supažindino ir su kapinėse rymančia koplytėle, kurioje saugoma įvairių kryžių pavyzdžių.

Kūrinius eksponuos

Visa tai išgirdę ir pamatę, keturiolika Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus moksleivių pabandė žinias ir vaizdus perkelti į savo darbus. Baigti piešti jie bus sutvarkyti, tinkamai įrėminti ir perduoti Šilutės H. Šojaus muziejui. Vasaros viduryje pirmiausia Švėkšnos ekspozicijos lankytojai, o rudenį – ir Šilutės gyventojai, svečiai galės muziejuje pamatyti kūrinius, tuo pačiu ir įvertinti, kaip moksleiviams pavyko perteikti šios istorinės Šilutės miesto vietos dvasią.

Saulius Sodonis, muziejininkas

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite