Moksleiviai pažino senąsias Šilutės kapines

Birželio pirmosiomis dienomis Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus trečios klasės mokiniai įgijo neįprastos patirties. Jie bandė pajausti, o vėliau ir perteikti Šilutės senųjų kapinių dvasią bei iki mūsų dienų išlikusį grožį.   

Vasaros pleneras

Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus moksleiviai bando perteikti senųjų miesto kapinių dvasią.

Jau įprasta, kad Meno mokykloje mokslo metams einant į pabaigą, rengiamas vasaros pleneras. Jo metu Dailės skyriaus mokiniai išeina į lauką ir, padedami mokytojų, mokosi pieštukais ir dažais perteikti gamtos grožį. Šiais metais išėjimas buvo kiek kitoks – dailės klasės mokiniai susipažino su senosiomis Šilutės miesto kapinėmis. Jose palaidotų žmonių artimųjų dėl įvairių priežasčių nebėra. Greičiausiai dėl to jos ilgą laiką buvo neprižiūrimos, gerokai apleistos. Tačiau jau maždaug dešimtmetį entuziastų rūpesčiu, su miesto valdžios pagalba, senosios miesto kapinės yra patvarkomos – atsiskleidžia jų paslaptingumas ir grožis. Nors daugumos paminklų iki šių dienų nebeliko, tačiau dar yra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pastatytų metalinių kryžių, kapus juosiančių tvorelių. Visa tai ir sukuria ypatingą aplinką.

Kapinių byla

Šilutės H. Šojaus muziejus parengė projektą „Senųjų liuteronų kapinių byla“, kuris susilaukė Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės finansinės paramos. Projekto metu numatyta šias kapines patyrinėti bei šiek tiek patvarkyti.

Kaip reikėtų teisingai restauruoti ir konservuoti išlikusius metalinius kryžius ar tvoreles, vasarą ketina parodyti iš Vilniaus su tuo užsiimančiais restauratoriais atvykę studentai. Minėtame projekte taip pat numatyta, kad kapines pažins, jų dvasią pajusti bandys Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus moksleiviai.

Tai ir įvyko per minėtą plenerą, pavadintą „Senųjų liuteronų kapinių byla“. Jo metu moksleiviams apie šias kapines papasakojo jų mokytojos Živilė Skirkevičienė ir Neda Jencienė. Kraštovaizdžio architektas Egidijus Vidrinskas taip pat priminė istoriją ir čia palaidotas Mažosios Lietuvos kraštui nusipelniusias asmenybes, taip pat papasakojo apie kaltinių, lietinių kryžių, tvorelių ypatybes, parodė jų pavyzdžių, supažindino ir su kapinėse rymančia koplytėle, kurioje saugoma įvairių kryžių pavyzdžių.

Kūrinius eksponuos

Visa tai išgirdę ir pamatę, keturiolika Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus moksleivių pabandė žinias ir vaizdus perkelti į savo darbus. Baigti piešti jie bus sutvarkyti, tinkamai įrėminti ir perduoti Šilutės H. Šojaus muziejui. Vasaros viduryje pirmiausia Švėkšnos ekspozicijos lankytojai, o rudenį – ir Šilutės gyventojai, svečiai galės muziejuje pamatyti kūrinius, tuo pačiu ir įvertinti, kaip moksleiviams pavyko perteikti šios istorinės Šilutės miesto vietos dvasią.

Saulius Sodonis, muziejininkas

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite