Laisvės gynėjų diena Šilutėje: nevaikiška vaikiškų piešinių paroda ir liudininkų atsiminimai

Šiemet Lietuva pasitinka 33-ąsias kraupių istorinių įvykių metines. Šilutės kultūros ir pramogų centras kviečia visus maldos tyloje, žvakių šviesoje prisiminti ir vaikų akimis pamatyti tai, dėl ko mūsų Lietuva yra laisva.

Kaip ir kasmet, skatiname prisijungti prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Sausio 13-ąją visoje Lietuvoje vykstanti pilietinė iniciatyva kviečia 8 val. ryto uždegti atminimo žvakeles namų ir įstaigų languose. Tos pačios dienos pavakarę, 16 val., Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Šilutėje, bus aukojamos šventos Mišios už laisvės gynėjus ir Lietuvos valstybę.

Svarbiausias Laisvės gynėjų dienos akcentas Šilutėje – 17 val. Kultūros centre atidaroma vaikų piešinių paroda „Laisvė! Tėvynė! Be ašarų!“. Bendradarbiaudami su Lietuvos nacionaliniu muziejumi paruošėme parodą, kurioje susijungs 1991 m. sukurti visos Lietuvos ir 2024 m. Šilutės rajono vaikų piešiniai, įprasminantys skirtumus ir panašumus, kas buvo ir yra sausio 13-oji vaikų akimis.

Ar praėjus 33 metams nuo šio įvykio dabartinių vaikų pasąmonėje dominuos tie patys vaizdai, kaip ir vaikams 1991-aisiais? Ar važiuos tankai, stovės kariai ir figūruos televizijos bokštas? O gal asociacijos su šia diena pakitusios?

Pasižvalgykite po nevaikišką vaikiškų piešinių ekspoziciją bei pajausti Laisvės gynėjų dieną tada ir dabar.

Parodos atidarymo atsiminimais dalinsis sausio 13-osios įvykių liudininkai. Šventės foną kurs Šilutės kultūros ir pramogų centro mėgėjų meno kolektyvai: vokalinis ansamblis „Vox Libri“ (vadovė Rasa Golubovskienė), sakralinės muzikos mišrus choras „Laudamus“ (vadovė Irena Šemeklienė), moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vadovė Gražina  Liaudanskienė), mišrus vokalinis ansamblis „Mingė“ ir folkloro ansamblis „Verdainė“ (vadovė Regina Jokubaitytė).

 

Renginio organizatorius – Šilutės kultūros ir pramogų centras

Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Šilutės šaulių kuopa, Šilutės kamerinis dramos teatras, Šilutės Žibų pradinė mokykla, Švėkšnos „Saulės“ gimnazija

Rėmėja – Šilutės r. savivaldybė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite