Kūčių valgiai: tokie senoviniai receptai

Nedaug liko iki stebuklingųjų Kūčių. Jeigu kartais pristigtumėte idėjų, kokiais Kūčių valgiais pradžiuginti artimuosius, dalinamės keletu senovinių receptų.

Aukštaitiški aguonomis įdaryti cepelinai

Aguonos išbrinkinamos ir kuo labiau  sutrinamos arba sumalamos per mėsmalę. Į aguonų masę galima dėti pakepinto svogūno. Bulvių tešla daroma kaip ir paprastiems cepelinams. Į bulvių tešlos kleckelius dedama aguonų masės, suformuojami cepelinai. Jie verdami pasūdytame vandenyje. Užpilui pakepinama susmulkintų svogūnų su tomis pačiomis aguonomis. Skanaus! Daugiau aukštaitiškų Kūčių valgių – Nijolės Adukonienės knygoje „Kaišiadorietiška virtuvė” (nuo 295 puslapio). Knygą rasite Kaišiadorių muziejaus svetainėje: https://www.kaisiadoriumuziejus.lt/…/leidiniai-apie…/

Dzūkiška džiovintų grybų ir šabalbonų (pupelių) mišrainė

Pupeles, džiovintus grybus ir morkas reikia išvirti, virtus grybus sumalti, morkas sutarkuoti. Į grybus ir morkas įberti smulkiai pjaustytų svogūnų ir patroškinti aliejuje. Troškinį užpilti ant pupelių, išmaišyti ir pabarstyti druska bei pipirais. Truputį leisti pastovėti ir gardžiai suvalgyti. Daugiau dzūkiškų Kūčių receptų – Dzūkijos nacionalinio parko puslapyje: https://www.facebook.com/Dzukijos…/posts/1762613953891528

Alaus ir pieno sriuba iš Mažosios Lietuvos

Alus kaitinamas ant viryklės į jį supilant tokį patį kiekį saldaus pieno, sumaišyto su krakmolu. Pabaigoje, nukėlus nuo viryklės, dar įmaišomas išplaktas kiaušinio trynys. Pagardinama keliais grūdeliais prieskonių. Sriuba geriama iš puodelių. Daugiau žinių apie Mažosios Lietuvos Kūčių patiekalus – Rimvydo Laužiko Lietuvos kulinarinio paveldo svetainėje: https://kulinarinispaveldas.blogspot.com/…/prarastojo…

Avižų kisielius (receptas iš Sūduvos)

Avižos iš anksto (prieš kelias dienas) užpilamos vandeniu dideliame puode, padedamos šiltai, nuolat pamaišomos mediniu šaukštu, kad gerai įrūgtų. Kisielius verdamas Kūčių rytą. Jei avižos nukošiamos, tada kisielius gaunasi vientisas, švelnus, glotnus. Tačiau galima virti ir su tirščiais, kaip kam patinka. Masė užverdama, nuolat maišant pavirinama dar kelias minutes, kol kisielius taps tirštas.

Kad išvirtas kisielius geriau sustingtų, vaikai turi bėgti aplink stubą ir garsiai šaukti „Sting sting kisielius, parjos Matiejus ant šyvos kumelaitės, ant riestos uodegaitės”. Kisielius valgomas šiltas ar atšalęs, paskaninant druska ir sėmenų aliejumi. O Kalėdų rytą jį galima valgyti paskaninant ir spirgais. Jono Basanavičiaus gimtinės muziejuje galima sužinoti Sūduvai būdingą kūčiukų receptą: https://www.facebook.com/basanaviciausgimtine/posts/152964174151187

Žemaitiška cibulynė

Patiekalui reikalinga: 2 silkės, 1 svogūnas, pipirų, acto, 1 l virinto vandens.

Silkę sausai nušluostyti ir storai suvynioti į švarų popierių. Kepti ant žarijų. Iškepus nuo silkės nuimti popierių, išimti kaulus, supjaustyti gabaliukais ir sudėti į virintą vandenį. Palaikyti 1-2 valandas. Pridėti pipirų, griežinėliais supjaustyto svogūno, acto. Sriubą valgyti šaltą su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis, ir spirgine.

Spirginė daroma taip: ant sausos keptuvės paskrudiname 100 g kanapių, jas sumalame, dedame druskos, smulkiai supjaustyto ir keptuvėje padžiovinto svogūno, žiupsnelį karčiųjų pipirų. Viską išmaišome ir ragaujame. Daugiau žemaitiškų Kūčių valgių receptų galima sužinoti Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre rengiamose edukacijose: https://www.facebook.com/zemaitijanationalpark/videos/185462383410138/

Visai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijai būdingas patiekalas – Kūčia

Tradicinei Kūčiai reikės stiklinės mirkytų virtų kviečių grūdų, 0,5 stiklinės mirkytų virtų neskaldytų žirnių, 0,5 stiklinės sumaltų aguonų, 3 šaukštų medaus. Išvirti kviečiai ir žirniai sumaišomi su maltomis aguonomis bei medumi. Valgoma, užsigeriant aguonpieniu. Jau įprasta, kad kai kuriuose namuose į Kūčią dedama įvairesnių rūšių grūdų, riešutų bei džiovintų uogų.

Etninės kultūros globos tarybos administracija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite