Pasak gydytojos kardiologės Jovitos Samauskienės, tiek arterinę hipertenziją, tiek hiperlipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) gydyti būtina, nes šios ligos yra tarsi tiksinti bomba…

Aukštas kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, bei jį dažnai lydintis padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienos dažniausių Lietuvoje diagnozuojamų ligų. Šių ligų gydymą specialistai vadina procesu, reikalaujančiu tiek mediko, tiek paciento dėmesio. Pasak gydytojų, šią problemą, nesukeliant papildomos žalos sveikatai, galima išspręsti skiriant mažiau tablečių.

Pasak gydytojos kardiologės Jovitos Samauskienės, tiek arterinę hipertenziją, tiek hiperlipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) gydyti būtina, nes šios ligos yra tarsi tiksinti bomba – negydomos jos kenkia širdies raumeniui ir kraujagyslėms, smarkiai didina miokardo infarkto ar galvos smegenų insulto riziką. Dėl ilgą laiką negydytos ar nepakankamai  koreguotos arterinės hipertenzijos ar įvykusio miokardo infarkto gali grėsti širdies nepakankamumas. Didžiausios sėkmės tikėtis galima derinant gydymą vaistais ir gyvenimo būdo korekciją.

Daugiau vaistų nebūtinai reiškia didesnę naudą

Gydytoja sako pastebėjusi, kad sunkiausia koreguoti gyvenimo būdą. „Vykdomos programos hipertenzija sergantiems žmonėms, kur jie gali konsultuotis su dietologais ir keisti mitybą, gauti rekomendacijas sportui, būti nuolat prižiūrimi visos medikų komandos. Tačiau pastebiu, kad žmonės geriau renkasi vaistus nei tokį tikrai nelengvą darbą su savimi“, – pasakoja ji.

Vis dėlto tyrimai rodo, kad net ir tabletes vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas, ne visada paprasta, ypač jei jų daug – po metų nuo gydymo pradžios jį sąžiningai tęsia tik apie 35 proc. arterine hipertenzija ir hiperlipidemija sergančių pacientų.

Pasak J. Samauskienės, sergantieji hipertenzija neretai turi ir gretutinių, pvz., hiperlipidemiją, cukrinį diabetą, lėtinę obstrukcinę bronchų ligą ar bronchinę astmą, kurias reikia koreguoti vaistais. „Dažniausiai jie vaistų geria daug, kartais ir po 10–12 tablečių per dieną. Ir ne bet kaip, o nustatytu režimu, pavyzdžiui, ryte reikia išgerti tris tabletes su penkiolikos minučių pertrauka tarp jų. Tokiais atvejais žmogus dažnai pamiršta išgerti vaistus ar kurią nors tabletę. To rezultatas – prasčiau kontroliuojama liga ir didesnė kitų ligų atsiradimo rizika“, – aiškina kardiologė.

Pasaulio sveikatos organizacija savo rekomendacijose yra nurodžiusi, kad gydytojai prie efektyvaus hipertenzijos gydymo gali prisidėti supaprastindami vaistų vartojimo režimą ir sumažindami per parą vartojamų tablečių skaičių. Veiksmingiausias būdas tai padaryti yra fiksuotų vaistų derinių arba politablečių skyrimas.

Politabletės sudėtyje yra kelios skirtingas ligas koreguojančios medžiagos, tad vietoje kelių tablečių pacientui užtenka išgerti vieną, kad būtų koreguojamos kelios ligos. Sumažinus vartojamų tablečių kiekį pagerėja ir nustatyto gydymo režimo laikymasis. Apklausos rodo, kad gydymo režimo, kuomet reikia vartoti vieną tabletę, nesilaiko tik maždaug 1 iš 30 pacientų, o kai reikia vartoti dvi tabletes, režimo nesilaiko jau 1 iš 5 pacientų.

J. Samauskienė sako, kad politabletes aukštam kraujospūdžiui ir padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti jai tenka skirti kone kasdien ir dauguma pacientų jomis džiaugiasi. „Pacientams patogiau, nes reikia išgerti vieną, o ne dvi ar tris tabletes, o man, kaip medikei, džiugiau, nes gerėja gydymo kontrolė ir paciento psichologinė būklė, jis jaučiasi ne toks ligotas kaip vaistus rydamas saujomis.

Įsivaizduokite žmogų, kuris serga širdies ir kraujagyslių liga, turi didelį kraujo spaudimą ir aukštą cholesterolio lygį kraujyje. Jam per dieną gali reikėti išgerti iki šešių skirtingų vaistų, kai kiekvienas jų yra atskiroje tabletėje. Apjungus į vieną politabletę dvi ar tris skirtingas vaistų grupes, suvartojamų tablečių skaičius sumažėja perpus ar daugiau, tad vietoje 6 tablečių lieka 2–3“, – kalba pašnekovė.

Medicine Concept. Female doctor giving bottle of medication to happy caucasian senior woman and her husband, copyspace

Naujovėms kelią dažnai pastoja mitai

Gydytoja sako, kad Lietuvoje politabletės skiriamos jau porą metų, tad su jomis neblogai susipažinusi tiek medikų bendruomenė, tiek pacientai. Vis dėlto pasitikėjimą jomis, kaip ir kitomis medicinos naujovėmis, kartais griauna įvairūs visuomenėje gajūs mitai. Vienas tokių – apie arterinei hipertenzijai koreguoti skirtų politablečių sudėtyje esančių statinų – vaistų cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti – šalutinius poveikius.

JAV medicinos asociacija išskyrė aštuonias pagrindines priežastis, kodėl žmonės negeria ar nustoja gerti jiems paskirtus vaistus. Greta aukštos vaistų kainos ar didelio jų kiekio čia įvardyta ir šalutinių poveikių baimė – jos vedini žmonės atsisako vartoti vaistus, ypač jei dar ir nejaučia ligos simptomų.

J. Samauskienė sako, kad būtent taip yra su padidėjusiu cholesteroliu – žmonės to paprastai niekaip nejaučia ir tada jiems atrodo, kad ir vaistų vartoti nereikia. Jos teigimu, politablečių taip pat dažniausiai atsisako tie, kurie nenori vartoti statinų. Vis dėlto tai klaidingas požiūris, nes cholesterolio kiekio koregavimas ne mažiau svarbus už aukšto kraujospūdžio gydymą. Moksliškai įrodyta, kad statinų vartojimas 54 proc. sumažina miokardo infarkto, 48 proc. – insulto, 20 proc. – bendro mirtingumo riziką.

„Vienas dažniausių mitų apie statinus, su kuriuo susiduriu beveik kasdien, – kad jie gali pažeisti kepenis. Tačiau šalutinių poveikių turi visi vaistai, o kepenų pažeidimas yra itin retas šalutinis statinų poveikis. Aš per savo aštuonerių metų darbo praktiką nesu nė sykio susidūrusi su kepenų pažeidimais vartojant statiną, todėl manau, kad neprotinga atsisakyti vartoti vaistus ir rizikuoti savo sveikata“, – aiškina kardiologė.

Aistė Jankūnaitė