Gegužės 8 d. Macikuose

Macikuose

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Gegužės 8 d. Macikuose paminėtos 80-ąsios Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metinės. Į minėjimą atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, valstybės vadovai, užsienio šalių ambasadoriai, diplomatai, visuomenės ir religinės bendruomenės atstovai.

Prezidentas Macikuose: istorinė atmintis – mūsų ginklas prieš tironiją

Macikuose Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-ųjų metinių minėjime ir totalitarinių režimų aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavęs Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje pabrėžė, kad, nors kruvinas konfliktas, sugriovęs daugybę namų, šeimų ir gyvenimų, baigėsi prieš aštuonis dešimtmečius, milijonams žmonių tuomet neatėjo laisvė.

„Antrojo pasaulinio karo pabaiga padalijo pasaulį į tuos, kuriems išaušo naujas laisvės rytas, ir tuos, kurie buvo pasmerkti toliau kęsti totalitarinę prievartą“, – sakė Prezidentas, pabrėždamas, kad Lietuva tapo viena iš tiek nacizmo, tiek stalinizmo aukų.

Prezidentas akcentavo, kad būtent Macikuose nacių ir sovietų bendrystė ypač ryški – čia vienas totalitarinis režimas be skrupulų tęsė kito pradėtus nusikaltimus. Macikuose veikė vienas iš daugelio sovietinės Gulago sistemos lagerių, į pragarišką katilą sumetęs Lietuvos pasipriešinimo dalyvius ir kitus režimui neįtikusius žmones.

Valstybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ilgalaikis istorijos neigimas, klastojimas ir manipuliavimas ja atvedė į šiandienos Rusiją: „Jau daugiau negu trejus metus Rusijos žmonės telkiami žiauriam karui Ukrainoje. Tik pati Rusija gali pripažinti savo strateginį ir moralinį pralaimėjimą ir atsitraukti iš visos Ukrainos teritorijos. Tačiau kol karas tęsiasi, mes remiame – ir remsime – Ukrainą.“

Prezidentas paragino įsipareigoti istorinei tiesai ir išsaugoti Macikų lagerių kompleksą. „Tegul Macikų lagerių kompleksas – visapusiškai ištirtas, tinkamai sutvarkytas ir įamžintas – mus įkvepia priešintis tironijai, kad ir kokį pavidalą ji įgautų“, – sakė šalies vadovas.

(Prezidento komunikacijos grupės inf.)

Seimo Pirmininkas S. Skvernelis: „Macikai yra mūsų istorija. Tai nėra istorija apie kitus“

Macikuose

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis Macikuose kalbėjo: „Macikai yra mūsų istorija. Tai nėra istorija apie kitus. Tai yra apie mus visus. Apie tai ką žmonės gali padaryti vieni kitiems, kai nebelieka pagarbos gyvybei, laisvei, orumui. Šiandien, kai pasaulyje vėl kalbame apie galią vietoj teisės, kai vėl matome karo grėsmę, prievartą, apsimestinius taikos susitarimus, dėl kurių kenčia paprasti civiliai, mes privalome ne tik įamžinti istorinę atmintį, bet ir atiduoti deramą pagarbą totalitarinių režimų aukoms“. 

Kalbėdamas apie istorinės atminties išsaugojimo svarbą, parlamento vadovas pabrėžė, kad atmintis yra mūsų skydas nuo istorijos pasikartojimo. „Žinodami praeities klaidas galime geriau atpažinti ir pasipriešinti bet kokioms totalitarizmo, neapykantos ir diskriminacijos apraiškoms šiandien. Atmintis yra pagarba aukoms. Atmintis mus moko empatijos bei solidarumo. Negalima sau leisti tylėti: nutylėjimas, apsimestinis užsimerkimas, neigimas yra pavojingiausia istorijos forma“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad būtina garsiai kalbėti apie tai, kas įvyko, apie tai, kaip tai įvyko ir apie tai, ką daryti, kad tai niekada daugiau nepasikartotų.

Macikai – totalitarinių  režimų liudijimo vieta  

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis minėjime atkreipė dėmesį, kad Macikų lageriams, išskirtiniam istoriniam objektui, šiuo metu dar reikalingas visų atsakingų valstybės institucijų dėmesys. „Tik iki galo ištyrę karo belaisvių stovyklos ir GULAG‘o lageryje žuvusių tapatybes, deramai įamžinsime šių žmonių atminimą“, – pabrėžė jis.

Macikai – tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur vienas po kito veikė dviejų totalitarinių režimų lageriai: nacistinė karo belaisvių stovykla ir sovietinis GULAG‘o lageris. Tačiau apie karo belaisvių stovykloje vykusius žiaurumus ilgus metus buvo nutylima, bandoma juos tiesiog ištrinti: kapinės, kuriose ilsisi tūkstančiai kankinių, buvo ardomos traktoriais, masinės kapavietės užklotos asfalto danga.

1941 m. Macikuose buvo įkurta nacių karo belaisvių stovykla. 1945 m. sovietai buvusioje nacių stovyklos teritorijoje įkūrė karo belaisvių lagerį Nr. 184. Turimais duomenimis, Macikų lageriuose žuvo apie 6 000 įvairių tautybių žmonių. Čia kalinti ne tik SSRS ir Lenkijos kariai, bet ir kitų pasaulio valstybių kariai.

(Parengė Informacijos ir komunikacijos departamento 
Spaudos biuro patarėja Rūta Petrukaitė) 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Padėkota Šilutės ligoninės slaugytojoms

slaugytojos

Gegužės 12-ąją, minint Tarptautinę slaugytojų dieną, Šilutės ligoninėje buvo pagerbti šios profesijos atstovai. Tai buvo proga ne tik pasidžiaugti slaugytojų darbu, bet ir išreikšti dėkingumą už jų kasdienį atsidavimą, rūpestį pacientais ir profesionalumą. Tarptautinę slaugytojų dieną nutarta švęsti Tarptautinės raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil garbei, per jos gimimo dieną. „Slaugytojo profesija – viena seniausių žmonijoje, tačiau su laiku ji keičiasi, prisitaikydama prie naujų laikmečio reikalavimų. Šiandien naujos technologijos jau įsitvirtina slaugos procesuose. Tačiau nepaisant šių pokyčių,

Šyšos valymo darbai greitai bus baigti 

AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD), bendradarbiaudama su Šilutės rajono savivaldybe, netrukus užbaigs Šyšos vandens kelio atkarpos tarp įplaukimo į Šilutės uostą ir Šilutės slipo valymo darbus. Pagerės pramoginės laivybos sąlygos. „Džiaugiamės galėdami tęsti bendradarbiavimą su Šilutės rajono savivaldybe, kuriant palankesnes sąlygas vidaus vandens kelių plėtrai regione“, – sako VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas. Pašalintas gruntas pilamas į UAB „Kintai” žemės sklype savivaldybės ir šios bendrovės įrengtą sėsdintuvą. Darbai, kaip ir pirmame Šyšos valymo etape, atliekami su žemsiurbe „Nemunaitis“. Aoie

„Meridianas“ pakels bures į vasarą ir taps šventinio koncerto scena

Gegužės 16-18 d. Klaipėda skelbia vasaros sezono atidarymą ir tą savaitgalį uostamiesčio Savivaldybės iniciatyva rengia įspūdingą renginių maratoną „Keliame bures į vasarą 2025“. Startą šiam maratonui duos tradicinė Klaipėdos miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ burių pakėlimo ceremonija, kuri vyks gegužės 16 d., penktadienį, 19 val.  Šventės atidarymas  Tradicija kasmet išskleisti „Meridiano“ bures gyvuoja nuo 2014 metų, kai šis istorinis burlaivis buvo išgelbėtas nuo sunykimo, atstatytas ir vėl atvertas visuomenei. „Smagu, kad daugiau nei prieš dešimtmetį mūsų pradėta iniciatyva išaugo ir tapo

Lietuvos piliakalnius matys visas pasaulis: nauji pašto ženklai įamžina archeologinį paveldą

Lietuvos paštas išleido menininkės Rimos Ramonienės kurtus pašto ženklus  „Europa. Nacionaliniai archeologiniai atradimai“. Ant pastarųjų pavaizduoti Medvėgalio ir Bilionių piliakalniai. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 2,10 Eur, tiražas – po 15 tūkst. vnt.  Pašto ženklų serija „Europa“ yra tęstinė ir leidžiama kasmet nuo 1993 m. Kiekvienais metais pašto ženklų serijos temą paskelbia Europos pašto operatorių asociacija „PostEurop“. „Piliakalnių pažinimas ir tyrimai Lietuvoje vyksta nuo XIX a. antros pusės ir per tą laiką apie juos sukaupta daug ir įvairios medžiagos. Paskutiniu

Taip pat skaitykite