Gegužės 8 d. Macikuose

Macikuose

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Gegužės 8 d. Macikuose paminėtos 80-ąsios Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metinės. Į minėjimą atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, valstybės vadovai, užsienio šalių ambasadoriai, diplomatai, visuomenės ir religinės bendruomenės atstovai.

Prezidentas Macikuose: istorinė atmintis – mūsų ginklas prieš tironiją

Macikuose Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-ųjų metinių minėjime ir totalitarinių režimų aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavęs Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje pabrėžė, kad, nors kruvinas konfliktas, sugriovęs daugybę namų, šeimų ir gyvenimų, baigėsi prieš aštuonis dešimtmečius, milijonams žmonių tuomet neatėjo laisvė.

„Antrojo pasaulinio karo pabaiga padalijo pasaulį į tuos, kuriems išaušo naujas laisvės rytas, ir tuos, kurie buvo pasmerkti toliau kęsti totalitarinę prievartą“, – sakė Prezidentas, pabrėždamas, kad Lietuva tapo viena iš tiek nacizmo, tiek stalinizmo aukų.

Prezidentas akcentavo, kad būtent Macikuose nacių ir sovietų bendrystė ypač ryški – čia vienas totalitarinis režimas be skrupulų tęsė kito pradėtus nusikaltimus. Macikuose veikė vienas iš daugelio sovietinės Gulago sistemos lagerių, į pragarišką katilą sumetęs Lietuvos pasipriešinimo dalyvius ir kitus režimui neįtikusius žmones.

Valstybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ilgalaikis istorijos neigimas, klastojimas ir manipuliavimas ja atvedė į šiandienos Rusiją: „Jau daugiau negu trejus metus Rusijos žmonės telkiami žiauriam karui Ukrainoje. Tik pati Rusija gali pripažinti savo strateginį ir moralinį pralaimėjimą ir atsitraukti iš visos Ukrainos teritorijos. Tačiau kol karas tęsiasi, mes remiame – ir remsime – Ukrainą.“

Prezidentas paragino įsipareigoti istorinei tiesai ir išsaugoti Macikų lagerių kompleksą. „Tegul Macikų lagerių kompleksas – visapusiškai ištirtas, tinkamai sutvarkytas ir įamžintas – mus įkvepia priešintis tironijai, kad ir kokį pavidalą ji įgautų“, – sakė šalies vadovas.

(Prezidento komunikacijos grupės inf.)

Seimo Pirmininkas S. Skvernelis: „Macikai yra mūsų istorija. Tai nėra istorija apie kitus“

Macikuose

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis Macikuose kalbėjo: „Macikai yra mūsų istorija. Tai nėra istorija apie kitus. Tai yra apie mus visus. Apie tai ką žmonės gali padaryti vieni kitiems, kai nebelieka pagarbos gyvybei, laisvei, orumui. Šiandien, kai pasaulyje vėl kalbame apie galią vietoj teisės, kai vėl matome karo grėsmę, prievartą, apsimestinius taikos susitarimus, dėl kurių kenčia paprasti civiliai, mes privalome ne tik įamžinti istorinę atmintį, bet ir atiduoti deramą pagarbą totalitarinių režimų aukoms“. 

Kalbėdamas apie istorinės atminties išsaugojimo svarbą, parlamento vadovas pabrėžė, kad atmintis yra mūsų skydas nuo istorijos pasikartojimo. „Žinodami praeities klaidas galime geriau atpažinti ir pasipriešinti bet kokioms totalitarizmo, neapykantos ir diskriminacijos apraiškoms šiandien. Atmintis yra pagarba aukoms. Atmintis mus moko empatijos bei solidarumo. Negalima sau leisti tylėti: nutylėjimas, apsimestinis užsimerkimas, neigimas yra pavojingiausia istorijos forma“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad būtina garsiai kalbėti apie tai, kas įvyko, apie tai, kaip tai įvyko ir apie tai, ką daryti, kad tai niekada daugiau nepasikartotų.

Macikai – totalitarinių  režimų liudijimo vieta  

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis minėjime atkreipė dėmesį, kad Macikų lageriams, išskirtiniam istoriniam objektui, šiuo metu dar reikalingas visų atsakingų valstybės institucijų dėmesys. „Tik iki galo ištyrę karo belaisvių stovyklos ir GULAG‘o lageryje žuvusių tapatybes, deramai įamžinsime šių žmonių atminimą“, – pabrėžė jis.

Macikai – tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur vienas po kito veikė dviejų totalitarinių režimų lageriai: nacistinė karo belaisvių stovykla ir sovietinis GULAG‘o lageris. Tačiau apie karo belaisvių stovykloje vykusius žiaurumus ilgus metus buvo nutylima, bandoma juos tiesiog ištrinti: kapinės, kuriose ilsisi tūkstančiai kankinių, buvo ardomos traktoriais, masinės kapavietės užklotos asfalto danga.

1941 m. Macikuose buvo įkurta nacių karo belaisvių stovykla. 1945 m. sovietai buvusioje nacių stovyklos teritorijoje įkūrė karo belaisvių lagerį Nr. 184. Turimais duomenimis, Macikų lageriuose žuvo apie 6 000 įvairių tautybių žmonių. Čia kalinti ne tik SSRS ir Lenkijos kariai, bet ir kitų pasaulio valstybių kariai.

(Parengė Informacijos ir komunikacijos departamento 
Spaudos biuro patarėja Rūta Petrukaitė) 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite