Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Gegužės 8 d. Macikuose paminėtos 80-ąsios Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metinės. Į minėjimą atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, valstybės vadovai, užsienio šalių ambasadoriai, diplomatai, visuomenės ir religinės bendruomenės atstovai.

Prezidentas Macikuose: istorinė atmintis – mūsų ginklas prieš tironiją

Macikuose Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-ųjų metinių minėjime ir totalitarinių režimų aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavęs Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje pabrėžė, kad, nors kruvinas konfliktas, sugriovęs daugybę namų, šeimų ir gyvenimų, baigėsi prieš aštuonis dešimtmečius, milijonams žmonių tuomet neatėjo laisvė.

„Antrojo pasaulinio karo pabaiga padalijo pasaulį į tuos, kuriems išaušo naujas laisvės rytas, ir tuos, kurie buvo pasmerkti toliau kęsti totalitarinę prievartą“, – sakė Prezidentas, pabrėždamas, kad Lietuva tapo viena iš tiek nacizmo, tiek stalinizmo aukų.

Prezidentas akcentavo, kad būtent Macikuose nacių ir sovietų bendrystė ypač ryški – čia vienas totalitarinis režimas be skrupulų tęsė kito pradėtus nusikaltimus. Macikuose veikė vienas iš daugelio sovietinės Gulago sistemos lagerių, į pragarišką katilą sumetęs Lietuvos pasipriešinimo dalyvius ir kitus režimui neįtikusius žmones.

Valstybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ilgalaikis istorijos neigimas, klastojimas ir manipuliavimas ja atvedė į šiandienos Rusiją: „Jau daugiau negu trejus metus Rusijos žmonės telkiami žiauriam karui Ukrainoje. Tik pati Rusija gali pripažinti savo strateginį ir moralinį pralaimėjimą ir atsitraukti iš visos Ukrainos teritorijos. Tačiau kol karas tęsiasi, mes remiame – ir remsime – Ukrainą.“

Prezidentas paragino įsipareigoti istorinei tiesai ir išsaugoti Macikų lagerių kompleksą. „Tegul Macikų lagerių kompleksas – visapusiškai ištirtas, tinkamai sutvarkytas ir įamžintas – mus įkvepia priešintis tironijai, kad ir kokį pavidalą ji įgautų“, – sakė šalies vadovas.

(Prezidento komunikacijos grupės inf.)

Seimo Pirmininkas S. Skvernelis: „Macikai yra mūsų istorija. Tai nėra istorija apie kitus“

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis Macikuose kalbėjo: „Macikai yra mūsų istorija. Tai nėra istorija apie kitus. Tai yra apie mus visus. Apie tai ką žmonės gali padaryti vieni kitiems, kai nebelieka pagarbos gyvybei, laisvei, orumui. Šiandien, kai pasaulyje vėl kalbame apie galią vietoj teisės, kai vėl matome karo grėsmę, prievartą, apsimestinius taikos susitarimus, dėl kurių kenčia paprasti civiliai, mes privalome ne tik įamžinti istorinę atmintį, bet ir atiduoti deramą pagarbą totalitarinių režimų aukoms“. 

Kalbėdamas apie istorinės atminties išsaugojimo svarbą, parlamento vadovas pabrėžė, kad atmintis yra mūsų skydas nuo istorijos pasikartojimo. „Žinodami praeities klaidas galime geriau atpažinti ir pasipriešinti bet kokioms totalitarizmo, neapykantos ir diskriminacijos apraiškoms šiandien. Atmintis yra pagarba aukoms. Atmintis mus moko empatijos bei solidarumo. Negalima sau leisti tylėti: nutylėjimas, apsimestinis užsimerkimas, neigimas yra pavojingiausia istorijos forma“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad būtina garsiai kalbėti apie tai, kas įvyko, apie tai, kaip tai įvyko ir apie tai, ką daryti, kad tai niekada daugiau nepasikartotų.

Macikai – totalitarinių  režimų liudijimo vieta  

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis minėjime atkreipė dėmesį, kad Macikų lageriams, išskirtiniam istoriniam objektui, šiuo metu dar reikalingas visų atsakingų valstybės institucijų dėmesys. „Tik iki galo ištyrę karo belaisvių stovyklos ir GULAG‘o lageryje žuvusių tapatybes, deramai įamžinsime šių žmonių atminimą“, – pabrėžė jis.

Macikai – tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur vienas po kito veikė dviejų totalitarinių režimų lageriai: nacistinė karo belaisvių stovykla ir sovietinis GULAG‘o lageris. Tačiau apie karo belaisvių stovykloje vykusius žiaurumus ilgus metus buvo nutylima, bandoma juos tiesiog ištrinti: kapinės, kuriose ilsisi tūkstančiai kankinių, buvo ardomos traktoriais, masinės kapavietės užklotos asfalto danga.

1941 m. Macikuose buvo įkurta nacių karo belaisvių stovykla. 1945 m. sovietai buvusioje nacių stovyklos teritorijoje įkūrė karo belaisvių lagerį Nr. 184. Turimais duomenimis, Macikų lageriuose žuvo apie 6 000 įvairių tautybių žmonių. Čia kalinti ne tik SSRS ir Lenkijos kariai, bet ir kitų pasaulio valstybių kariai.

(Parengė Informacijos ir komunikacijos departamento 
Spaudos biuro patarėja Rūta Petrukaitė)