Tag Archives: minėjimas

Apie valstybinių švenčių minėjimą: kokių jų nori jaunimas?

Kiek jaunimui svarbu minėti valstybines šventes ir svarbiausias istorines datas, kaip jaunoji karta norėtų jas minėti ir kas jai siūloma, kaip rasti pusiausvyrą tarp tradicijų, rutinos bei naujų formų paieškų? Į šiuos ir kitus Kultūros ministerijos užsakymu atlikto tyrimo išryškintus klausimus atsakymų ieškota diskusijoje „Tarp eilučių“: kokių valstybinių švenčių ir minėjimų nori jaunoji karta?“. Diskusijoje, kurią moderavo Lietuvos istorijos instituto doktorantė, visuomenininkė Ieva Šimanauskaitė, dalyvavo Kauno miesto muziejaus istorikas dr. Simonas Jazavita, visuomenininkė, komunikacijos ekspertė, LRT radijo laidos „Vardan tos“

Paminėta Gedulo ir vilties diena

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vicemeras Tomas Budrikis ir administracijos direktorius Andrius Jurkus birželio 14-ąją dalyvavo Gedulo ir vilties dienai paminėti skirtuose renginiuose. Tai visai lietuvių tautai itin skausminga data. 1941-aisiais birželio 14 d. prasidėjo masiniai lietuvių trėmimai į Sibirą. Šv. Mišias šia proga už tremtinius ir Lietuvos laisvės kalinius Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Tradiciškai po Šv. Mišių gausus būrys šilutiškių susirinko Macikų lagerių kapinėse. Čia atidengtas ir pašventintas naujas tremtinių atminimui pagerbti pastatytas

Mes prisimenam! Tarptautinė žydų Holokausto atminimo diena Šilutės rajone

Sausio 27-toji – svarbi diena žmonijai: tądien 1945 metais buvo išvaduoti vienos siaubingiausių žydų tautos genocido vietų Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai. Pagerbiant aukas, nuo 2005-ųjų ši diena paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Kad ir kaip nebūtų liūdna ir graudu, Šilutės rajone yra kelios žydų Holokausto aukų vietos. Jas pirmadienį pagerbė moksleiviai, vietos bendruomenių žmonės. Minint šią dieną Šilutės H. Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijoje atidaryta Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Augalų atmintis“. Autorė šiuo projektu nagrinėja tragiško likimo sulaukusią

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjimas Šilutėje

Trečiadienį, sausio 15-ąją, Šilutėje paminėtos 97-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės. Tradiciškai minėjimas vyko prie Šilutės rajono savivaldybės esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams priminti. Pagarbą 1923 metų sukilimo dalyviams atidavė KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės atstovai kartu su Šilutės šaulių kuopos nariais. Šilutės meno mokyklos pedagogas Gražvydas Raila trimitavo Mažosios Lietuvos himną, dainavo mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“. „Ši diena – išdidi ir didi ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai Lietuvai. Drąsus

Šiandien didžiuodamiesi galime sakyti: „Mes esame laisvi“

Kruvinųjų 1991 m. Sausio 13-osios įvykių minėjimas šiemet buvo surengtas Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Po šv. Mišių niekas neskubėjo skirstytis, mat vyko šiai progai skirtas koncertas. Šv. Mišių metu buvo perskaityta ištrauka iš Evangelijos, kai Kristus su mokiniais sėdėjo prie vieno stalo su muitininkais ir nusidėjėliais, tokiu elgesiu didžiai papiktinęs Šv. Rašto aiškintojus… Savo pamoksle klebonas kan. Remigijus Saunorius paaiškino šio biblinio epizodo prasmę: ką rinkosi Kristus ir ką gyvenime renkamės mes. Ir paklausė: „Su kuo mes buvome anuo

Sausio 15-oji – Klaipėdos krašto prijungimo diena

Pirmojo pasaulinio karo metais, puoselėdami viltis sukurti nepriklausomą Lietuvą, lietuviai neįsivaizdavo savo valstybės be natūralaus uosto – Klaipėdos. Vadinamojoje Gintarinėje deklaracijoje, kurią Rusijos Dūmos deputatas Martynas Yčas įteikė Rusijos Vyriausybei, buvo išreikšta viltis, kad po pergalingo karo Rusija prisijungs Rytprūsius ir sujungs Mažąją Lietuvą su Didžiąja. Panašūs reikalavimai buvo iškelti ir Amerikos lietuvių seimuose Čikagoje bei Niujorke, lietuvių konferencijose Šveicarijoje ir Švedijoje. Paryžiaus taikos konferencijos metu, kuri vyko nuo 1919 m. sausio 18 d. iki 1920 m. sausio 21 d.,