Šiandien didžiuodamiesi galime sakyti: „Mes esame laisvi“

Kruvinųjų 1991 m. Sausio 13-osios įvykių minėjimas šiemet buvo surengtas Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Po šv. Mišių niekas neskubėjo skirstytis, mat vyko šiai progai skirtas koncertas.

Šv. Mišias aukojo Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius ir vikaras Viktoras Daugėla.

Šv. Mišių metu buvo perskaityta ištrauka iš Evangelijos, kai Kristus su mokiniais sėdėjo prie vieno stalo su muitininkais ir nusidėjėliais, tokiu elgesiu didžiai papiktinęs Šv. Rašto aiškintojus… Savo pamoksle klebonas kan. Remigijus Saunorius paaiškino šio biblinio epizodo prasmę: ką rinkosi Kristus ir ką gyvenime renkamės mes. Ir paklausė: „Su kuo mes buvome anuo metu, Sausio 13-ąją: ar su tais, kurie paliko viską, kuriems žodis Laisvė buvo tarsi Kristaus kvietimas „Sek paskui mane?“.

Jie negalvojo vien apie save ir savo gyvenimą, jiems buvo brangi vos atgimusi mūsų Tėvynės Laisvė, atsidūrusi pavojuje. O gal mes atsidūrėme toje pusėje, kurie apsisprendė tyliai, ramiai išlaukti tuos visus įvykius, stebėti juos iš tolo pro savo kambario langą, kad vėliau galėtų prisijungti prie vadinamųjų nugalėtojų?

Buvo ir trečiasis variantas, kurie žengė su tais, kurie senais sovietiniais metodais stengėsi nutildyti laisvės šauklius… Broliai ir seserys, šiandien mes susirinkome padėkoti tiems, kurie rinkosi tą pirmąjį kelią ir jų buvo nepaprastai daug, o tarp jų buvo ir labai daug jaunimo. Negalvodami apie save jie budėjo dieną ir naktį, kad apgintų ir neleistų okupantams ir jiems pritariantiems nutildyti to Laisvės šauksmo. Sausio 13-ąją buvo 14-os žuvusiųjų, toks, matyt, buvo Dievo planas, kad mes nepamirštume, kokia kaina atgavome Laisvę…

Tarp žuvusiųjų buvo įvairiausių žmonių, 2 buvo septyniolikmečiai, 5 net nesulaukę 25-erių metų, 5 neperžengę 50-ies ir tik vienas buvo vos virš penkiasdešimties. Tarp jų viena moteris, vos pradėjusi savarankišką gyvenimą. Šiandien kiekvienas iš mūsų pagarbiai lenkiame galvas prieš tuos, kurie paaukojo savo gyvybes, kad didžiuodamiesi šiandien galėtume kiekvienas sakyti: „Mes esame laisvi“.

Pamokslą baigė kvietimu melstis ir prašyti Dievo malonių, suteikti amžiną džiaugsmą Dangaus karalystėje tiems kovojusiems ir gyvybę paaukojusiems už visus mus, už mūsų Lietuvą.

Koncertą pradėjo mišraus choro „Heide“ solistas Daumantas Matulis.

Po šventųjų Mišių žodį tarė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, akcentavęs, kad Sausio 13-oji yra tokia pat svarbi mūsų šalies istorijai, kaip ir Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji: „Šios trys datos sukuria ypatingą mūsų tautos istorijos trilogiją, atspindi mūsų valstybės likimą. Šie įvykiai pakeitė Lietuvą. 14 mūsų tautiečių žūtis už Laisvę ir už mūsų ateitį – tai dar vienas mūsų istorijos netekčių ir aukų puslapis. Mes jį išgyvenome ir įrašėme į istoriją, bet Laisvės pergalės vedami mes įsipareigojome neužmiršti ir priminti ateinančioms kartoms apie tuos, kurie Laisvei atidavė didžiausią savo auką – gyvybę“.

Į jaukią katalikų bažnytėlę prisirinko šilutiškių.

Jų atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute. Meras susirinkusiems palinkėjo: „Džiaugdamiesi laisve, būkime vieningi, būkime kartu rūpindamiesi savo krašto gerove“.
Po to jaukioje katalikų bažnytėlėje suskambo Laisvei skirtos giesmės, patriotinės dainos. Koncertą pradėjo mišraus choro „Heide“ solistas Daumantas Matulis, beje, šio choro vadovo Valterio Matulio sūnus, giesme „Panis Angelicus“.

Petro Skutulo fotopasakojimas

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite