Gamtos stichijos, gaisrai ir ilgapirščiai – kokios grėsmės kyla sodyboms žiemą ir kaip jų išvengti?

Atėjus žiemai, prasideda kaimo sodybų, sodo namelių ir vasarnamių tuštėjimo metas. Tačiau specialistai primena – iš šių vasaros rezidencijų žiemoti grįžtant į miestus, vien užrakinti namų duris neužtenka. Šaltasis sezonas ar ilgapirščiai sodyboms ir kitiems pastatams žiemą gali pridaryti rimtų nemalonumų, todėl privalu pasirūpinti tiek nekilnojamojo turto (NT) infrastruktūra, tiek saugumu.

NT žalos siekia 6 mln. eurų

Draudimo bendrovės ERGO duomenys rodo – gamtos stichijos, ugnis, vandentiekio avarijos ir vagys NT savininkams sukelia nemenkos žalos. Per šiuos metus užfiksuota NT žalų už daugiau nei 6 mln. eurų. Daugiausia nemalonumų pridarė gamtos stichijos – dėl audrų, liūčių ir vėjo išmokėta beveik 1,6 mln. eurų. Tuo tarpu dėl vandens išsiliejimų ir netvarkingo vandentiekio nuostoliai siekė 1,5 mln., o ugnis ir gaisrai bendrovės klientams pridarė nuostolių už 1,3 mln. eurų.

Minėtų žalų, kaip pastebi ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, būtų galima išvengti – tam reikia tinkamai atlikti namų darbus.

„Šaltasis sezonas gyventojų sodyboms ar kitiems tik vasarą naudojamiems pastatams dažnai sukelia nemenkų rūpesčių. Jų neretai pridaro gamtos reiškiniai – gausūs krituliai, medžių lapai, audros, vėjas ar sniegas. Nemalonumai kartais kyla ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar netgi ne vietoje paliktų drabužių. Taip pat, ilgesniam laikui išvykdami iš sodybų, galime sulaukti ilgapirščių. Nors šios grėsmės dažnos, jos lengvai suvaldomos“, – sako A. Jusė.

Žalą kelia ir vanduo, ir šaltis

Pasak draudimo bendrovės atstovės, tik vasarą naudojamus namus pradėti ruošti žiemai būtina iškart po to, kai medžiai numeta lapus. Pastarieji, A. Jusės teigimu, gali imti kauptis vandens nutekėjimo latakuose, lietvamzdžiuose ir kanalizacijoje, taip šias sistemas užkimšdami.

„Pradėjus lyti, rūpesčių būna dar daugiau. Vanduo, tikėtina, skverbsis namo konstrukcijomis, pažeis medines sienas, o metalinės dalys ims rūdyti. Tačiau grėsmę turtui kelia ne tik lietus. Gausiai iškritęs sniegas dažnai kaupiasi ant stogo, jį pažeisdamas. Taip pat pridaro bėdų lietvamzdžiams, latakams“, – teigia draudimo ekspertė.

Todėl, pasak A. Jusės, šaltuoju sezonu gausiau iškritus krituliams, reiktų planuotis kelionę į sodybą, o atvykus gerai apžiūrėti pastatą, užkurti jame esančią krosnį ar įjungti šildytuvą. Priešingu atveju ilgai nešildomose patalpose gali kauptis drėgmė, kuri, tikėtina, pridarys žalos sienoms, grindims ar viduje paliktiems daiktams.

„Namui įšilus, pasikeis oro cirkuliacija. Ji svarbi palėpės patalpoms, virš kurių dažnai susiformuoja ledo sluoksnis. Pastarąjį šiluma ištirpdys, neleisdama pažeisti pastato stogo ar konstrukcijų. Svarbu ir tai, kad sušalęs vanduo neretai pridaro žalos ir vamzdynams. Todėl nuolatos nešildomose patalpose reiktų jį užsukti. Taip pat nepalikti vandens įvairiose talpose, kurias susiformavęs ledas kartais susprogdina“, – pataria pašnekovė.

Turtą saugo ir geri santykiai su kaimynais

A. Jusė pažymi, jog dažna grėsmė sodybose ar sodo nameliuose yra ir netvarkinga elektros instaliacija, kuri gali sukelti trumpą jungimą, kuris, tikėta, įžiebs gaisrą.

„Dėl žemos temperatūros neretai skeldėja laidų izoliacija, o besikaupianti drėgmė sukelia kibirkščiavimą. Taip kyla gaisro pavojus, kurio tikimybę tik padidina nereikalingi daiktai ar drabužiai, palikti šalia elektros įvadų ar kištukinių lizdų. Ant degių paviršių užkritusi kibirkštis gali lengvai įžiebti ugnį. Todėl šiose vietose nepalikti daiktų bei išjungti elektros tiekimą išvykstant ilgam yra ne tik rekomenduojama, bet ir būtina“, – akcentuoja A. Jusė.

Ji priduria – grėsmę tik šiltuoju sezonu naudojamam NT kelia ir vagys. Ilgai be priežiūros palikti namai yra neapsaugoti nuo ilgapirščių įsilaužimo, jei nėra pasirūpinta signalizacija, spynomis ar vaizdo stebėjimo kameromis.

„Šie saugumo sprendimai yra patikimi, tačiau turtą apsaugo ir geri santykiai su kaimynais. Jie gali pastebėti bei pranešti apie šalia besisukinėjančius įtartinus asmenis. Ilgapirščius taip pat atbaido ir šviestuvai su judesio davikliais, ir pačių šeimininkų sąmoningumas. Jei ant palangių bei kitose gerai matomose namų vietose nepaliksime brangių daiktų, įrenginių, saugiai garažuose ar sandėliukuose užrakinsime sodo techniką, dviračius, dėl savo turto galėsime būti ramesni“, – pabrėžia A. Jusė.

 ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite