Ekspertas pataria, kaip apsaugoti savo piniginę ir gamtą

Dažnai gamtą tausojančius ir kokybiškus produktus siejame su didesne jų kaina, neretai tai tampa ir priežastimi, kodėl renkamės sutaupyti, o ne elgtis tvariai. Tačiau yra būdų, kaip šiuos du dalykus suderinti. „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius pasakoja, kaip kasdien gyventi tvariai, neištuštinant piniginės.

Taupydami galime siekti finansinių tikslų ar susikurti finansinę pagalvę, kuri prireikus padės apsisaugoti nuo netikėtumų. Dar geriau, jei taupydami galime padėti ne tik sau, bet ir kitiems.

Taupymą ir tvarumą galima puikiai suderinti, tačiau tam reikia laiko ir jėgų. Anot E. Jurevičiaus, abu tikslai papildo vienas kitą: mažesnis vartojimas leidžia tausoti ne tik asmeninius finansus, bet ir aplinką.

Ragina rinktis dėvėtų rūbų parduotuves

Pirmiausia, norėdami padėti gamtai ir sutaupyti, neišlaidaukite rūbams, kurie jums nėra būtini.

Rūbų gamybai dažnai naudojama itin daug vandens, chemikalų bei energijos – pasaulinė rūbų ir avalynės industrija nėra priskiriama prie tvariausių veiklos sektorių, dažnai siejama su nesąžiningais darbo jėgos išnaudojimo atvejais.

„Pavyzdžiui, pasak Pasaulinio gamtos fondo, pagaminti paprasčiausiems medvilniniams marškinėliams reikia net 2700 litrų vandens. Palyginimui, tokio kiekio vandens vienam žmogui užtektų maždaug 900 dienų arba beveik dvejiems su puse metų. Taigi, jei prieš pirkdami pagalvosime, ar mums tikrai to daikto reikia, padėsime ne tik savo piniginei, bet ir gamtai. Tuo labiau, kad įsigiję naują rūbą dažniausiai užsidedame jį vos kelis kartus“, – pasakoja E. Jurevičius.

Rekomenduojama investuoti į geresnės kokybės drabužius, palaikyti vietos mados dizainerius bei kūrėjus ar rinktis dėvėtų rūbų parduotuves. Ilgainiui ne tik sutaupysite pinigų nepasiduodami greitos mados tendencijomis, bet ir sukursite savo unikalų stilių.

Taupykite kasdienius išteklius

Gyventi tvariau galime ir optimizuodami kasdienius išteklius, tokius kaip elektros energija ar vanduo. Taip smarkiai sumažinsime ne tik gamtinių išteklių naudojimą, bet ir mėnesines komunalinių išlaidų sąskaitas.

„Pamėginkite išsiugdyti įprotį namuose vandenį leisti silpnesne srove arba užgesinti šviesą, kai tik išeinate iš kambario. Tam tikrose, rečiau naudojamose patalpose, pavyzdžiui, garaže, galima įtaisyti į judesį reaguojančius šviesos jungiklius. Net jei iš pradžių tai ir neatrodys reikšminga, po kelių mėnesių skirtumą tikrai pajusite“, – sako ekspertas.

Sutaupyti padeda ir kai kurie buitiniai prietaisai.

„Pavyzdžiui, tai puikiai atlieka LED lemputės, kurios naudoja mažiau energijos ir veikia ilgiau už įprastas, taip pat prietaisai, turintys „eco“ ar laikmačio funkciją, kuomet prietaisas vartoją elektrą tik iš anksto numatytu laiku, pavyzdžiui, elektrinis rankšluosčių džiovintuvo veikimas nėra būtinas visą parą ir gali pakakti tik kelių valandų, jog rankšluosčiai vėl būtų sausi panaudojus. O jei išvykstate atostogauti, elektroninius prietaisus išvis atjunkite. Tai irgi prisidės prie sąskaitų apkarpymo bei naudos gamtai“, – pataria E. Jurevičius.

Gaminkite namuose

Taip pat tausoti tiek pinigus, tiek gamtą galime ir valgydami namuose bei neišlaidaudami pigiems užkandžiams ar maisto užsakymui internetu.

„Rinkdamiesi sezoninius maisto produktus pagal kainą, kokybę bei maistinę vertę ir įsigydami juos didesniais kiekiais, gerokai sumažinsite išlaidas maistui. Be to, gamindami patys galėsite kontroliuoti ir porcijų dydį, todėl taip lengviau išvengsite maisto švaistymo“, – pasakoja E. Jurevičius.

Taip pat svarbu atsakingai kontroliuoti maisto kiekį namuose. Eidami apsipirkti stenkitės sudaryti pirkinių sąrašą, pirkti tiek, kiek planuojate suvartoti, jog vėliau netektų maisto išmesti. Jei pirkti mažiau nepavyksta, galite naudoti FIFO – „First in, First out“ (liet. pirmas įeina, pirmas išeina) metodą, pagal kurį naujai įsigytus produktus rekomenduojama dėti į šaldytuvo galą, o trumpesnio galiojimo – laikyti priekyje, siekiant suvartoti pirmiausia.

Pirkite sąmoningai

Galiausiai, stenkitės apgalvoti savo sprendimus ir nepasiduoti trumpalaikiams impulsams – apsipirkinėkite sąmoningai.

„Pavyzdžiui, jei sudomino prekė ar paslauga, bet nesate tikri, ar tai tik akimirkos užgaida, ar jums tikrai jos reikia, verta palaukti bent porą dienų ir tik tada priimti sprendimą pirkti. Dažnai paaiškėja, kad galite apsieiti ir be tokio pirkinio“, – tvirtina pašnekovas.

Be to, puikiai pasielgsite, jei prieš eidami apsipirkti numatysite biudžetą. Tai padės neišleisti daugiau, nei galite, ir būsite tikri, kad įsigysite viską, ko jums reikia, priduria ekspertas.

Severa Augusta Lukošaitytė

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite