Tag Archives: tvarumas

Aliuminio profiliai – tvirti, estetiški ir tvarūs sprendimai šiuolaikinei statybai

Sparčiai besikeičianti statybų ir interjero rinka diktuoja naujus prioritetus: tvarumą, funkcionalumą, estetiką ir ilgaamžiškumą. Nors pasirinkimų statybos bei apdailos srityse šiandien daugiau nei bet kada anksčiau, iškyla natūralus klausimas: į kokias medžiagas ir sprendimus verta investuoti, kad rezultatas būtų ne tik patrauklus, bet ir patikimas daugelį metų? Viena iš medžiagų, apie kurią vis dažniau kalba ne tik profesionalai, bet ir individualūs statytojai, yra aliuminis. Tai ne vien tik modernios architektūros detalė, bet ir itin funkcionalus sprendimas įvairiems darbams – nuo

10 patarimų, kaip švęsti Velykas tausojant gamtą ir finansus

Artėjant Velykoms vis daugiau žmonių ieško būdų švęsti tvariau, – kad būtų jauku, prasminga, bet kartu nebrangu ir draugiška aplinkai. Energetikos ekspertai pastebi, jog per šventes natūraliai išauga elektros suvartojimas: ilgiau gaminamas maistas bei veikia buitinė technika, o namuose dažnai susirenka daugiau žmonių nei įprasta. Tvarūs sprendimai, pavyzdžiui, sumanus elektros naudojimas ar natūralus vėdinimas, naudingi ne tik gamtai, bet ir padeda mažinti švenčių organizavimo išlaidas. „Per Velykas elektros suvartojimas išauga – tam įtakos turi ilgiau veikiančios orkaitės, ryškesnis apšvietimas ir

Ar tvaru beatodairiškai siurbti naftą? Ne. O laikyti šunį?..

tvarumas

Turbūt daugelis pastebėjome pastaruoju metu madingu tapusį terminą TVARUMAS. Bet ar tikrai žinome, ką jis reiškia? Pabandėme pasiaiškinti padedant dirbtiniam intelektui. Tvarumas – tai požiūris į ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos veiklą, siekiant užtikrinti dabartinių poreikių tenkinimą nepažeidžiant galimybių ateities kartoms patenkinti savo poreikius. Tai reiškia atsakingą išteklių naudojimą, taršos mažinimą, socialinį teisingumą ir ekonominį stabilumą. Termino kilmė ir istorija Terminas tvarumas (angl. sustainability) pradėtas plačiau naudoti XX a. antroje pusėje. Šis terminas buvo panaudotas 1987 m. Jungtinių Tautų Brundtland komisijos

Mokymasis visą gyvenimą – pasirinkimas ar neišvengiama būtinybė?  

Pasaulis keičiasi greičiau nei spėjame prisitaikyti. Dirbtinis intelektas (DI) perima vis daugiau užduočių, klimato kaita verčia verslą permąstyti savo veiklos modelius, o kvantiniai kompiuteriai kėsinasi sugriauti dabartinę duomenų apsaugos sistemą… Ar esame pasiruošę šiems pokyčiams? O gal vis dar tikimės, kad sykį įgiję išsilavinimą jo užteks visam gyvenimui?   Europos darbo rinkoje jau dabar aiškiai matomi ženklai, kokie įgūdžiai bus būtini artimiausiais metais. Vieni jų – skaitmeniniai, kiti – susiję su gebėjimu dirbti sparčiai kintančioje aplinkoje. Lietuva šioje srityje vis dar

Ekspertas pataria, kaip apsaugoti savo piniginę ir gamtą

Dažnai gamtą tausojančius ir kokybiškus produktus siejame su didesne jų kaina, neretai tai tampa ir priežastimi, kodėl renkamės sutaupyti, o ne elgtis tvariai. Tačiau yra būdų, kaip šiuos du dalykus suderinti. „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius pasakoja, kaip kasdien gyventi tvariai, neištuštinant piniginės. Taupydami galime siekti finansinių tikslų ar susikurti finansinę pagalvę, kuri prireikus padės apsisaugoti nuo netikėtumų. Dar geriau, jei taupydami galime padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Taupymą ir tvarumą galima puikiai suderinti, tačiau tam

Šilutėje pradeda rinkti iš gyventojų naudotą kepimo aliejų

Naudoto kepimo aliejaus atliekų susidaro kiekvienuose namuose, gaminant maistą ar naudojant maisto produktus aliejuje, pvz., silkę, tuną, džiovintus pomidorus ir pan. Rūšiuoti popierių, plastiką ar stiklą jau esame įpratę, tačiau retas kuris atskirai kaupiame naudotą maistinį aliejų. Kur dedate panaudotą aliejų? Skaičiuojama, kad kiekvienas gyventojas per metus sugeneruoja apie vieną kilogramą naudoto kepimo aliejaus atliekų. Dažnu atveju naudotas kepimo aliejus išpilamas į kriauklę, komunalinių ar maisto atliekų konteinerius, kompostavimo dėžes ar net deginamas. Nė vienas iš šių atsikratymo atliekomis būdų