Ar telefonas atlaikys –30°C? Pataria, kaip telefonu fotografuoti žiemą

Petro Skutulo nuotr.

Artėjant itin žvarbiam savaitgaliui, kai šalti gali iki 30°C ir daugiau, daugelis trauks telefonus fiksuoti žiemos vaizdų. Tačiau ši žiemiška estetika slepia ir techninius spąstus: balta sniego danga, ryški šviesa bei staigūs temperatūrų pokyčiai gali sugadinti kadrą.

Pasak Jono Puodžiaus, „Telia“ prekių grupės vadovo, net ir tokiomis sąlygomis kokybiškai užfiksuoti žiemos nuotaiką pakanka telefono kameros ir kelių esminių fotografavimo principų.

Suvaldyti žiemos šviesą

Vienas svarbiausių dalykų žiemą – šviesos kontrolė. Sniegas atspindi saulės spindulius, todėl saulėtą dieną telefonas gali padaryti vaizdą per šviesų. Tokiose situacijose verta šiek tiek sumažinti apšvietą (angl. exposure) ir leisti baltai spalvai likti balta, o ne pilka ar išdegusia.

„Šiuolaikiniai telefonai leidžia vartotojui lengvai koreguoti apšvietimą rankiniu būdu, o pažangūs vaizdo apdorojimo algoritmai padeda išsaugoti detales sudėtingose scenose. Žiemą tai suteikia daugiau laisvės eksperimentuoti ir nebijoti ryškios šviesos, nes net ir sudėtingomis sąlygomis galima išgauti subalansuotą, akiai malonų vaizdą“, – sako J. Puodžius.

Žiema yra judesio metas: krintančios snaigės, bėgantys vaikai ar slidinėjimo trasos akimirkos reikalauja momentinės reakcijos. Tokiose situacijose svarbus stabilumas ir patikimas fokusavimas. Naujausi išmanieji telefonai, pavyzdžiui, „iPhone 17“ ar „Samsung Galaxy S25“, remiasi optiniu vaizdo stabilizavimu ir automatiniu fokusavimu, kurie padeda išlaikyti ryškų vaizdą net ir neidealiomis sąlygomis.

„Fotografuodami žiemą dažnai skubame – nenorime ilgai laikyti telefono šaltyje ar nusimauti pirštinių. Tokiais atvejais padeda greitai veikianti automatinio fokusavimo sistema. Jei jūsų telefonas turi lazerinį (ToF) fokusavimą, jis gali tiksliau nustatyti atstumą iki objekto net ir esant silpnam apšvietimui ar esant mažam kontrastui, pavyzdžiui, snygio metu“, – įžvalgomis dalijasi J. Puodžius.

Kompozicijos paieškos

Žiemą kraštovaizdis dažnai atrodo minimalistinis, todėl nuotrauka tampa stipresnė, kai joje atsiranda aiškus akcentas: žmogus, gyvūnas, apšerkšnijęs medis ar takas. Fotografuojant telefonu verta ieškoti linijų ir kontrastų, kurie vestų žvilgsnį per visą kadrą. Jono Puodžiaus teigimu, aukšta šiuolaikinių išmaniųjų telefonų kamerų vaizdo kokybė leidžia laisviau komponuoti nuotrauką ir vėliau ją pakoreguoti neprarandant svarbių detalių.

„Šiandien galime drąsiai fotografuoti platesnį vaizdą, o vėliau, jau būnant šilumoje, kadrą apkarpyti  neprarandant svarbių detalių arba kaip tik išryškinant tam tikras detales. Tai leidžia laisviau eksperimentuoti su kompozicija ir rasti tas unikalias linijas, kurios traukia žiūrovo žvilgsnį“, – sako jis.

Žiemos kadrai dažnai atrodo šalti, todėl subtilus kontrasto ar spalvų temperatūros pakoregavimas gali suteikti vaizdui daugiau jaukumo. Pasak „Telia“ atstovo, naujausios kartos įrenginiai leidžia fiksuoti vaizdus ProRAW formatu, suteikiančiu daugiau laisvės redaguojant nuotraukas, praktiškai neprarandant kokybės.

„Telefonų fotografija šiandien vis labiau priartėja prie profesionalios. Žmonės nori, kad telefonas patikimai veiktų bet kokiomis sąlygomis: ir tamsų vakarą, ir ryškią žiemos dieną. Naujausių kartų įrenginiai leidžia fiksuoti vaizdus natūraliai, be sudėtingų nustatymų, todėl daugiau dėmesio galima skirti pačiam momentui“, – sako jis.

Jonas Puodžius dalijasi ir keliais paprastais patarimais, kaip fiksuojant žiemos nuotaiką apsaugoti telefonus nuo šalčio. Šaltyje ličio jonų baterijos gali išsikrauti kiek greičiau, todėl telefoną verta laikyti vidinėje striukės kišenėje, arčiau šilumos, ir išsitraukti tik prieš pat fotografuojant.

Įėjus iš lauko į šiltą patalpą, kameros objektyvas aprasoja. Svarbu nevalyti jo grubiu audiniu. Leiskite telefonui „aklimatizuotis“ arba naudokite tik specialią mikropluošto šluostę. Jei dėvite pirštines, daugumoje telefonų nuotrauką galite padaryti paspaudę šoninį garsumo didinimo mygtuką.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite