Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis.

„Nei ledu, nei bradu“

Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli pavasariniai potvyniai.

Yra net kelios teorijos, kodėl šis laikotarpis buvo pavadintas šaktarpiu. Viena iš jų teigia, kad šis žodis kilo nuo šakų, kuriomis vietiniai mėgindavo nusikloti apsemtus kelius, kad galėtų pravažiuoti. Kita teorija teigia, kad pavadinimas galėjo kilti paprasčiausiai nuo upių išsišakojimų.

Šaktarpis tapo neatsiejama „deltininkų“ (vietinių gyventojų) gyvenimo ir tautosakos dalimi. Nepaisant to, kad tai tikrai būdavo itin sudėtingas – nemenkų materialinių nuostolių pridarantis ir net gyvybių pareikalaujantis – metas vietiniams gyventojams, šis laikotarpis padiktuodavo ir anekdotinių istorijų. Viena tokių pasakoja, kaip Šilokarčemos švietimo darbuotojas vyresnybei Gumbinėje raštu pasiskundė, jog šaktarpis (vok. Szaktarp, rašant didžiąja raide) trukdo vaikams eiti į mokyklą. Iš vyresnybės buvo gautas atsakymas, kad būtina nedelsiant pateikti baudžiamuosius kaltinimus „ponui Šaktarpiui“. Taip pat šioje istorijoje pasakojama, kad neva „lietuvis Šaktarpis“ neleido liudytojams atvykti į teismą ir teisėjas „poną Šaktarpį“ įsakė priverstinai atvesdinti bei nubausti (informacija iš žurnalisto ir istoriko D. Nikitenkos parengto straipsnio „Nubauskite poną Šaktarpį“).

Norintiems pamatyti potvynį

Pamario krašte įrengus polderių ir pylimų sistemas pavasariniai potvyniai tapo gerokai labiau kontroliuojamu ir nebūtinai kasmetiniu reiškiniu. Šiemet po itin atšiaurios ir ledu bei sniegu dosnios šiemetinės žiemos Nemuno deltos regioniniame parke dar neprasidėjus ledonešiui jau buvo vietovių užlietų vandeniu. Sudėtinga šiuo metu yra pasiekti ir tris pagrindinius Nemuno deltos regioninio parko pažintinius takus (Žalgirių, Aukštumalos ir Pakalnės).

Norintys iš arti išvysti potvynių užlietas pievas ar pamatyti ankstyvo pavasario ledonešio vaizdus tai gali saugiai padaryti su mūsų specialistų pagalba.

Nemuno deltos regioninio parko specialistai ne tik jums suteiks galimybę saugiai pasivaikščioti pylimų takais ir pasigrožėti išskirtiniais parko vaizdais, bet ir plačiau supažindins su unikaliu šaktarpio laikotarpiu bei jo istorija.

Dėl informacijos ir ekskursijos galite kreiptis į Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centrą (Kuršmarių g. 13, Rusnė, Šilutės r.). Tel. +370 647 26719, el. p. nemunodeltos.rp.lc@saugoma.lt.

Pagal Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos inf.