Lietuvos bankas kartu su LRT, Lietuvos policija ir Lietuvos bankų asociacija pradeda visuomenės informavimo kampaniją prieš sukčius „Padėk ragelį“. Kampanijos tikslas – padėti gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias apgaules, laiku sustabdyti sukčių spaudimą ir apsaugoti savo pinigus bei asmens duomenis. Apie tai praneša LRT.

Pastaraisiais metais sukčiai vis dažniau taikosi į žmonių emocijas: skubina, gąsdina, apsimeta pareigūnais ar bankų darbuotojais, vilioja „neįtikėtinomis“ investicinėmis galimybėmis, o romantinių apgavysčių atvejais kuria tariamą artimą ryšį. 

Kampanijos platformoje išskiriamos keturios ypač paplitusios schemos: romantiniai sukčiai, investiciniai pažadai, netikri pareigūnai ir skambučiai iš „banko“.

Kampanijos rengimo metu buvo konsultuojamasi su psichologais, siekiant suprasti, kas padeda žmogui ištrūkti iš sukčių kuriamo spaudimo. Kampaniją konsultavo psichologė Kamilė Butkevičiūtė-Astrauskienė ir psichologas Arūnas Norkus, kurie padėjo išgryninti pagrindinę įžvalgą: reikia pauzės.

Jei skambutis ar žinutė kelia šoką, spaudimą ar verčia skubėti – nutraukite pokalbį. Sukčiai dažnai siekia išprovokuoti emocinę reakciją, kad žmogus nebespėtų kritiškai vertinti situacijos. Būtent todėl pagrindinis patarimas – padėti ragelį ir patiems susisiekti su institucija oficialiais kanalais.

Akcentuojamos rizikos ir patarimai

Romantiniai sukčiai aukų ieško socialiniuose tinkluose ir pažinčių programėlėse, ilgainiui įgyja pasitikėjimą, o vėliau prašo pinigų ar „pagalbos“ įvairiomis istorijomis. Kampanija primena, kad net ir didelę gyvenimišką patirtį turintys žmonės gali tapti taikiniu.

Investicinių pažadų schemose sukčiai vilioja pradėti nuo nedidelių sumų, gali sukurti „sėkmės“ iliuziją, o vėliau skatina investuoti vis daugiau, net skolintis. Bandant atsiimti tariamą pelną, reikalaujama papildomų mokesčių.

„Apgavikų pasitelkti socialinės inžinerijos metodai suklaidina net labai blaiviai mąstančius ir finansiškai raštingus žmones. Todėl įtarus, kad susidūrėte su sukčiais, kalba turi būti trumpa. Džiaugiamės, kad tai akcentuojanti iniciatyva išaugo į jungtinį projektą ir sutelkė rimtas pajėgas. Lietuvos bankų asociacijai priklausančios šalies finansų ir kredito įstaigos nuolat informuoja visuomenę apie finansinių sukčių keliamas grėsmes, bet susitelkę įgyjame galimybę kalbėti vienu balsu ir pasiekti daug daugiau žmonių“, – akcentuoja dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Ji atkreipia dėmesį, kad finansiniai sukčiai nuolat naudojasi aktualiomis temomis, siekdami suklaidinti žmones ir paskatinti juos atiduoti savo pinigus ir asmeninius duomenis. Sausio 1 dieną Lietuvoje prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, kurio metu gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas.

Sukčiai seka aktualijas

Specialistai jau dabar stebi sukčių suaktyvėjimą, kuriant naujus su šia tema susijusius scenarijus. Jie skambina kviesdami pasiskolinus „investuoti“ dabar, o grąžinti skolą – atgavus sukauptas lėšas, ragina „pasitikrinti“, kiek lėšų atgausite, netikrose interneto svetainėse, vilioja atsiimti sukauptas lėšas kriptovaliuta ir pan.

Sukčiai gali prisistatyti policijos, finansų ar kitų institucijų darbuotojais, raginti perduoti pinigus „saugoti“, atskleisti informaciją ar įsidiegti programas. Kampanija pabrėžia: institucijos neprašo perduoti lėšų ar slaptų duomenų telefonu ir nevykdo tokių „procedūrų“ per pokalbių programėles.

„Policijos pareigūnai neskambina žmonėms ir neprašo asmens duomenų ar prisijungimo slaptažodžių. Tirdami tokio pobūdžio nusikalstamas veikas pastebime, kad kuo ilgiau žmogus kalba su sukčiumi, tuo didesnė tikimybė, kad jis padarys klaidą ir bus apgautas. Sukčiai turi gebėjimų įkalbėti, įtikinti auką, tad streso būsenoje žmogus gali padaryti neapgalvotą žingsnį, kuris kainuos labai brangiai. Todėl siūlome nesivelti su nepažįstamais asmenimis į diskusijas, o kuo skubiau baigti pokalbį ar nutraukti susirašinėjimą“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Skambučio iš „banko“ atveju pagrindinis sukčių tikslas – išvilioti prisijungimus, PIN ar kitus identifikavimo duomenis. Patarimas vienareikšmis: neatskleiskite duomenų, neatlikite mokėjimų, o padėję ragelį patys paskambinkite į banką oficialiu numeriu.

„Šia kampanija parodome, kad Lietuvos institucijos ir finansų įstaigos siekia bendro tikslo – apsaugoti žmonių pinigus nuo sukčių. „Padėk ragelį“ – tai paprastas, bet labai efektyvus patarimas. Mūsų praktikoje yra buvę atvejų, kai žmonės atpažino sukčius, bet žodis po žodžio pasidavė jų įkalbinėjimams ir parado pinigus. Dėl to, kilus bent menkiausiam įtarimui, nutraukite pokalbį. Pinigus prarasti lengva, o atgauti sunku arba iš viso neįmanoma. Dalinkimės šiuo patarimu su savo artimaisiais, draugais, ir nesuteikime sukčiams nė menkiausios progos. O Lietuvos bankas sieks stiprinti visas įmanomas užkardas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė.

Ji pridūrė, kad Lietuvos bankas kovai su sukčiavimu visada skyrė didelį dėmesį – tiek prižiūrėdamas finansų rinkos dalyvius, tiek skatindamas gyventojų finansinį raštingumą.

Lietuvos bankas buvo vienas iš pirmųjų Europos centrinių bankų, ėmusių blokuoti neteisėtai finansines paslaugas teikiančias interneto svetaines, skelbiantis „juoduosius sąrašus“, kur įtraukiamos vartotojų nusiskundimų dėl sukčiavimo sulaukusias bendrovės.

• Įtarus sukčiavimą ar tapus jo auka, gyventojai raginami nedelsti ir pranešti telefonu 112.

Lietuvos banko inf.