Nuo gegužės 1 d. viešojo maitinimo įstaigos nebegalės nemokamai dalinti plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių

Gegužės 1 d. įsigalioja praėjusių metų liepą priimtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, draudžiančios viešojo maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartines  plastikines maisto ir gėrimų pakuotes.

Šiais pakeitimais nustatyta, kad draudžiama nemokamai dalinti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes tuomet, kai jose pakuojamas maistas arba įpilami gėrimai. Draudimas netaikomas tuomet, kai individualiam vartojimui skirtas maistas ar gėrimai į prekybos vietą buvo atgabenti jau supakuoti.

„Tai turi tapti įprasta praktika visur, maitinimo įstaigos nėra  išimtis. Vienkartinių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių atsisakymas reikalauja ir verslo, ir visuomenės įsitraukimo. Tik bendromis pastangomis galime sumažinti taršą ir užtikrinti, kad mūsų aplinka nebūtų mūsų vartojimo įpročių įkaitė“, – sako aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius.

Nuo gegužės 1 d. vartojant maisto produktus ar gėrimus vietoje, viešojo maitinimo paslaugą teikiančios įmonės taip pat turės klientams pasiūlyti alternatyvą: daugkartines pakuotes arba vienkartines pakuotes, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba daugkartinius stalo indus.

Renginiuose – su užstatu

Masiniuose renginiuose arba paplūdimiuose prekiaujančioms viešojo maitinimo įstaigoms bus galima naudoti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes už jas imant užstatą. Suvartojęs pakuotėje buvusį maistą ir grąžinęs panaudotą pakuotę į tam skirtas vietas, klientas užstatą galės atgauti. Užstato dydį turės nustatyti pačios maitinimo įstaigos. Svarbu tai, kad viešojo maitinimo paslaugą teikiančią subjektų nustatytas užstatas skatintų vartotojus grąžinti panaudotas pakuotes. Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę viešojo maitinimo įstaigoms apie vienkartinių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimą. Svarbios informacijos galima rasti ir Aplinkos apsaugos departamento interneto svetainės DUK skiltyje.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2025 m. antrojo pusmečio Aplinkos apsaugos departamentas pradės vykdyti tikslinius patikrinimus Lietuvos viešojo maitinimo įstaigose.

Draudimo nesilaikančioms įmonėms bus taikomos sankcijos – piniginės baudos nuo 1 iki 3 tūkst. eurų. Toks pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų 3-5 tūkst. eurų baudą, atsakomybė numatyta ir įmonių vadovams. Fiziniams draudimo nesilaikantiems maitinimo paslaugas teikiantiems asmenims bauda sieks nuo 30 iki 60 eurų, o tokių įmonių vadovams – nuo 100 iki 200 eurų.

Lietuvoje – kasmet po 40 mln. vienkartinių puodelių

Skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus vien tik vienkartinių kavos puodelių sunaudojama apie 40 milijonų vienetų. Didžioji jų dalis nepatenka į perdirbimą – kartu su likusiais vienkartiniais indais jie dažnai tampa mišrių atliekų dalimi, kuri iškeliauja į sąvartynus arba patenka į gamtą.

Kai kurios Europos Sąjungos šalys, pvz., Austrija, Prancūzija, Ispanija, Švedija, Estija,  vienkartinio plastiko naudojimą, skirtą maistui ir gėrimams, pradėjo riboti jau anksčiau.

Aplinkos ministerijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektromobilio įkrovimas šaltuoju sezonu. Kodėl krenta rida ir kaip planuoti įkrovimo sustojimus?

Atėjus šaltesniems orams, elektromobilių vairuotojai pastebi, kad vienu įkrovimu gali nuvažiuoti mažiau kilometrų nei vasarą. Be to, žiemą įkrauti bateriją kartais trunka ilgiau. Tai normalu, tačiau nereiškia, kad kelionės elektromobiliu žiemą turi būti sudėtingos. Žinant, kaip šaltis veikia bateriją, ir iš anksto suplanavus įkrovimo sustojimus, galima patogiai keliauti net ir spaudžiant šaltukui. Kodėl žiemą sumažėja elektromobilio nuvažiuojamas atstumas? Žiemą elektromobilis vienu įkrovimu nuvažiuoja mažiau, nes šaltis veikia baterijos darbą, o automobilis sunaudoja daugiau energijos šildymui. Esant žemai temperatūrai, baterijoje vykstantys

Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 16 d.

žemės mokestis

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Kiek už žemę Šilutės r. savivaldybėje? Šilutės rajono savivaldybėje žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti beveik 885,2 tūkst. eurų:

Paskolų klubas vs. bankai: kur imti paskolą?

paskolų klubas

Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja. Lietuvoje paskolas siūlo bankai, kredito unijos, vartojimo kreditų bendrovės ir tarpusavio skolinimo platformos, todėl rinktis yra iš ko. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime bankams ir „Paskolų klubui“. Aptarsime, kuo skiriasi jų veikimo principai ir sąlygos bei kurį variantą geriau rinktis skirtingais atvejais. Kuo skiriasi skolinimasis banke ir „Paskolų klube“? Pagrindinis bankų ir „Paskolų klubo“ skirtumas – kas finansuoja paskolą. Pirmuoju atveju pinigus skolina pats bankas, o antruoju paskolai reikalingą sumą suteikia platformos investuotojai. Paraiškos priėmimu, kreditingumo

Sukčiai apgavo dar vieną pagryniškį (patikslinta informacija)

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 20 d. po pietų Žalgirių k., Šilutės sen., konflikto metu vyras, gim. 1990 m., grasino susidorojimu vyrui, gim. 1982 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 17 d. Pagrynių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1983 m., prisijungęs prie „Regitros“ puslapio galėjo būti nukreiptas į fiktyvų „Regitros“ puslapį, kur suvedęs prašomus duomenis, sąskaitoje prarado 987 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Regitros“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė spaudai Karolin Judeikė patikslina: vis pasitaiko situacijų, kai

Taip pat skaitykite