Nuo 2024 m. laukia pokyčiai – keisis vairuotojo pažymėjimo galiojimo tvarka – jis bus susietas su sveikatos medicininės pažymos galiojimu: nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, vairuotojo pažymėjimas bus paskelbtas negaliojančiu ir vairuotojas nebegalės dalyvauti eisme.

Šiuo metu vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininės pažymos yra skirstomos į dvi grupes, kurios turi skirtingus galiojimo terminus – I grupės galioja 10 metų, o II – 2 metus. Pagal dabartinę tvarką I kategorijos (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE) transporto priemonių vairuotojams iki 55 m. sveikatos patikrinimas reikalingas kas 10 m., tokiam laikotarpiui galioja ir vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojams nuo 56 iki 69 m. sveikatą pasitikrinti reikia kas 5 metus, nuo 70 iki 79 m. – kas du metus, o vyresniems nei 80 m. – kasmet.

II grupės (C1, C1E, C, CE, D1, D ir DE) transporto priemonių vairuotojų pažymėjimai galioja 5 metus, o sveikatos patikrinimo medicininė pažyma – 2 metus.

Jeigu vairuotojui daugiau nei 80 metų, sveikatos patikrinimas turi būti atliekamas kasmet.

Sulaukus vyresnio amžiaus, daugėja sveikatos sutrikimų. Tai gali būti regėjimo sutrikimai, ypač katarakta, glaukoma ar makulopatija; kognityviniai sutrikimai, pavyzdžiui, atminties, koncentracijos arba sprendimų priėmimo; sąnarių ir raumenų sisteminės problemos, kai su metais atsiranda sąnarių skausmas, lankstumo stoka ar raumenų jėgos sumažėjimas. Bei, žinoma, širdies ir kraujagyslių ligos – aukštas kraujo spaudimas, širdies nepakankamumas arba insultas. Visi šie sutrikimai gali turėti įtakos reikalingai greitai reakcijai kelyje.

Kaip vyksta sveikatos patikrinimas?

Vairuotojo sveikatos patikrinimo metu, norint gauti sveikatos pažymą, jums gali būti atliekami įvairūs patikrinimai: fizinis, kurio metu vertinama bendra žmogaus fizinė būklė, kraujo spaudimas, pulso dažnis, klausos ir regos funkcijos bei kitos fizinės charakteristikos, kurios gali turėti įtakos gebėjimui vairuoti; medicininiai tyrimai, atsižvelgiant į žmogaus asmenines savybes bei amžių – kraujo ir šlapimo tyrimai, elektrokardiograma ar kiti, siekiant nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ar ligas; anamnezė ir sveikatos istorija – gydytojui būtina gauti informaciją apie asmeninę paciento sveikatos istoriją, įskaitant ankstesnes ligas, operacijas, lėtines ligas bei vaistus, kuriuos asmuo vartoja; psichologinis vertinimas, kuris gali apimti klausimynus apie asmens psichinę sveikatą, emocinį stabilumą, streso valdymą bei kitus psichologinius aspektus.

Kada žmogui gali nebūti išduodama pažyma?

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis, taip pat kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie itin trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti.

Pavyzdžiui, jeigu jis turi nekontroliuojamą epilepsiją, prastą regėjimą arba sunkią širdies ligą, tai yra svari priežastis tokiam žmogui neleisti vairuoti. Taip pat pažymos asmuo gali negauti, jeigu atsisako atlikti reikalingus tyrimus, nepateikia reikalingos informacijos arba meluoja apie savo sveikatos būklę

Neišduoti pažymos galima ir dėl nenuspėjamų ar ūmių sveikatos problemų, ypač, jeigu turima būklė trumpuoju laikotarpiu gali paveikti vairavimo gebėjimus – tokiu atveju šeimos gydytojas gali stabdyti pažymos išdavimą iki tol, kol problema bus išspręsta arba žmogaus būklė stabilizuosis. Kartais, vairuotojui atlikus papildomus sveikatos tyrimus, o gydytojui įvertinus jų rezultatus, pažyma gali būti išduodama.