Balandžio mėnesio paskutinę savaitę visose šalies bibliotekose vyko Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Bibliotekininkai kvietė savo lankytojus, skaitytojus, gerbėjus į renginius. 23-iosios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės šūkis – „Kartu įveikiant krizes“.

Neabejingi savo krašto istorijai gyventojai balandžio 27 d. buvo pakviesti į Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filialą, kur vyko pašnekesiai „Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos – 100“. Popietės metu kraštietė istorikė Roza Šikšnienė pasakojo apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos įvykius.

Pasibaigus I Pasauliniam karui buvo nustatyta, kad Vokietijos valstybei priklausęs dešinysis Nemuno krantas yra atskiriamas nuo Rytų Prūsijos ir perduodamas nugalėtojų, Tautų Sąjungos, žiniai. 1918 m. lapkričio 30 dieną Klaipėdos krašto lietuvininkai, atstovaujami Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos, pasirašė aktą, po kuriuo pasirašė 24 signatarai. Jame deklaravo Prūsų Lietuvos siekį prisijungti prie Didžiosios Lietuvos. Aktas tapo juridiniu pagrindu 1923 metų Klaipėdos sukilimui. Renginio dalyviai, susipažinę su Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos akto kopija (originalas saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje), pasijautė kaip istorijos pamokoje.

Rodomos skaidrės padėjo nusikelti į anuos laikus. Roza Šikšnienė paaiškino, kad sprendimas Klaipėdos kraštą administruoti Prancūzijai buvo tik laikinas, kol pasikeis aplinkybės. Prancūzai dėl Klaipėdos krašto gerovės  nelabai ir stengėsi, daugiau čia jautėsi kaip turistai. Egzistavo reali baimė, kad šitas kraštas gali atitekti Lenkijai, kuri irgi jo norėjo, todėl buvo imtasi veiksmų.

Klaipėdos krašto įvykių scenarijus buvo paruoštas Kaune. Viskam vadovavo tuometinis ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, nuolat palaikęs ryšį su karinės operacijos vadais. Sukilimą organizavo Lietuvos karinė vadovybė, pasitelkusi Šaulių sąjungą. Perrengti civiliais iš Lietuvos į Klaipėdos kraštą buvo atsiųsti Lietuvos kariai ir šauliai, kurie užėmė Klaipėdą, Pagėgius, Šilutę. Daugelis vietos gyventojų išliko pasyvūs, šių įvykių nerėmė, bet ir nesipriešino. Kiti ne iš karto suprato, kas įvyko, nes prieš 100 metų informacija ir žinios nepasiekdavo taip greitai, kaip šiais laikais. Klaipėdos krašto užėmimo operacija truko neilgai: ji prasidėjo sausio 9 d., o jau sausio 15 d. Klaipėdos kraštas buvo tariamų sukilėlių rankose. Lietuva oficialiai neigė organizavusi sukilimą, nes reikėjo parodyti pasauliui, kad vietos gyventojams nėra priimtina Prancūzijos valdžia, kad jie patys nori, jog valdytų Lietuva. Sukilimo metu  žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras bei dvylika lietuvių. Pastarieji naktį buvo slapta išvežti į Kėdainius, Klaipėdoje iškilmingai palaidoti tik trys žuvusieji.

Kažin kaip viskas būtų pasisukę, jeigu ne 1923 m. sausio įvykiai. Dabar neįsivaizduojame Lietuvos be Baltijos jūros, be Vilniaus, nes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva.

Greitai prabėgo turiningas laikas klausantis Rozos Šikšnienės pasakojimo. Renginio dalyviai uždavė viešniai klausimų. Beje, ir patys pasidalino girdėtais prisiminimais, nes Ramučiai – Mažosios Lietuvos etnografinio regiono dalis. Popietės pabaigoje muzikinį kūrinį apie gimtuosius namus, apie Lietuvą, atliko Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis.

Padėkota viešniai už nuostabią popietę ir įteikta gėlių. Susirinkusieji apžiūrėjo bibliotekoje eksponuojamą tautodailininkės Violetos Astrauskienės (Švėkšna) grafikos darbų parodą „Sapnuoju gimtinę“.

Renginys skirtas Klaipėdos krašto metams ir Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei.

Raimonda Lomsargytė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Ramučių filialo bibliotekininko padėjėja