Rugsėjo mėnesį eismas kelyje po vasaros atostogų išsiskiria savo intensyvumu, kai daugėja ir nelaimingų įvykių. Ypač skaudžiai nukenčia vaikai, į mokyklas ir būrelius važiuojantys dviračiais bei paspirtukais, nesilaikantys saugaus eismo taisyklių.

Vietoje traumų ant batutų – nelaimės keliuose

Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška pasakoja, kad keliuose dažnai nutinka nelaimių, kai sužalojami nepilnamečiai. Dažniausia šių nelaimių priežastis – būtent neatsargus važiavimas paspirtukais, dviračiais, riedlentėmis.

„Paskutiniais metais šiltuoju periodu matome labai aiškią tendenciją – važiavimas dviračiais bei paspirtukais yra tarp trijų dažniausiai traumas sukeliančių priežasčių. Ypač populiarėja elektriniai paspirtukai. Jie išvis nėra rekomenduojami vaikams“, – sako vaikų chirurgas Benediktas Jonuška.

Anot gydytojo, taip nutinka dėl to, kad vaikai negeba tinkamai įvertinti tam tikrų svarbių aspektų. Pvz., kelio danga, nuokalnės. Vaikai neapskaičiuoja savo galimybių ir krenta dažniau nei suaugusieji.

„Deja, bet susidūrus su vaikų traumomis paaiškėja, kad nelaimės įvyksta tiek gatvėje, tiek ir parke ar pakeliui į mokyklą. Rudenį lauke greičiau temsta, vis daugėja nukritusių lapų. O palijus lapai kelio dangą paverčia dar slidesne. Be to, rugsėjo mėnesį visi grįžta po atostogų, eismas būna intensyvus, o vairuotojai – išsiblaškę“, – vardija B. Jonuška.

Dažniausiai sužalojami 12-16 metų paaugliai

„Lietuvos draudimo“ duomenys taip pat rodo tendenciją, jog paaugliai patiria daug traumų keliuose, važiuodami dviratėmis transporto priemonėmis.

„Matome, kad dažniausiai traumas patiria 12-16 metų paaugliai, kurie nenaudoja apsaugos priemonių. Pirmiausia tėvai, suaugusieji turėtų pasirūpinti vaikų saugumu. Svarbu, kad nepilnamečiai kelių eismo dalyviai dėvėtų šviesą atspindinčią liemenę tamsiu paros metu. Būtini tvarkingi dviračio atšvaitai, lempos, stabdžiai, dėvimas šalmas.

Taip pat norisi skatinti tėvelius kalbėtis su vaikais apie saugų eismą. Ne veltui jau 23-čius metus visą rugsėjo mėnesį vyksta saugaus eismo akcija „Apsaugok mane“. Jos metu daugiau kalbame apie saugų eismą ir skatiname bendrauti apie tai šeimoje su vaikais. Visus moksleivius nemokamai draudžiame nuo nelaimingų įvykių kelyje“, –  sako „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Anot jos, iš visų nelaimingų atsitikimų kelyje, į kuriuos patenka nepilnamečiai, daugiau nei 66 proc. sudaro nelaimės važiuojant dviračiu. Paspirtukų traumos sudaro daugiau nei 33 proc. visų įvykių kelyje. Šiemet, dėl vaikų patirtų nelaimių šiems važiuojant ratuotomis priemonėmis, jau skirta per  50 tūkst. eurų nuostoliams atlyginti.

Ką daryti patyrus traumą?

Gydytojas pažymi, kad svarbu yra ir tai, kaip elgiamasi, jei vaikas patiria traumą.

„Pirmoji pagalba yra labai svarbi. Jei sutrenkta vieta tinsta, skauda, rekomenduočiau ją šaldyti 15 minučių kas dvi valandas. Jei sumušta galūnė,  ją reikėtų laikyti pakėlus ir stebėti, kaip jaučiasi vaikas. Jei atšaldžius traumuotą vietą situacija negerėja, gali būti, kad lūžo tam tikra dalis. Tai gali patvirtinti tik gydytojas, svarbu nedelsiant į jį kreiptis“, – sako Benediktas Jonuška.

Aurelija Kazlauskienė atkreipia dėmesį, kad patyrus traumą svarbu kreiptis ne tik į medikus, bet ir prisiminti, kokią pagalbą gali suteikti draudimo bendrovės.

Pasivažinėjimas paspirtuku gali būti mirtinas…

„Šalmas būtinas važiuojant tiek dviračiais, tiek paspirtukais. Tai galioja ne tik vaikams – suaugusieji taip pat turėtų rodyti tinkamą pavyzdį. Todėl skatinčiau visą šeimą laikytis saugaus eismo taisyklių, nepaisant amžiaus“, – pasakoja medicinos specialistas.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas pasakoja, kad labai svarbu, jog ten, kur yra dviračių takai, žmonės važinėtų būtent jais.

„Saugi ir aiški infrastruktūra bei visų eismo dalyvių kultūra neabejotinai mažina nelaimingų nutikimų skaičių. Todėl Vilniuje kasmet vis labiau plečiame dviračių takų tinklą – jis gyventojams užtikrina patogų sisisiekimą dviračiu ar kitomis riedėjimo priemonėmis bei užtikrina saugesnes keliones. Tiesiami ne tik modernūs, naują gatvių standartą atitinkantys takai, bet ir prijungiamos esamos dviračių takų atkarpos, kurios taip pat sparčiai atnaujinamos. Kur erdvės nepakanka atskirai infrastruktūrai — ženklinamos ar įrengiamos dviračių ir ramaus judėjimo gatvės. Šiuo metu bendrą dviračių takų tinklą Vilniuje sudaro net 144 kilometrai.

Be infrastruktūros atnaujinimo, ne mažiau svarbu kurti darnią miesto kelionių kultūrą – svarbiausia, kad visi eismo dalyviai laikytųsi savo pareigų ir kelių eismo taisyklių. Skatindami saugų eismą, esame parengę atmintinę, kurią raginame perskaityti kiekvieną, kuris naudojasi paspirtukais“, – sako A. Nikitinas.

Prieš porą metų visą Lietuvą sukrėtė paauglio žūtis, kai važiuojantį paspirtuku jį mirtinai sužalojo automobilio vairuotojo. Tiesa, tada paauglys nedėvėjo. Visai neseniai, prieš porą dienų, Kėdainiuose nutiko dar viena skaudi nelaimė. Automobilis partrenkė ir sunkiai sužalojo dviračiu važiavusį berniuką.

„Lietuvos draudimas“ atkreipia dėmesį, kad draudimo apsauga mokyklinio amžiaus vaikams įsigalioja automatiškai pirmą mokslo metų dieną. Dėl to tėveliams nieko daryti nereikia. Jei moksleivis, keliaudamas pėsčiomis ar važiuodamas dviračiu šį rugsėjį pateks į eismo įvykį, apie tai reikia pranešti trumpuoju numeriu 1828 arba bendrovės tinklapyje www.ld.lt . Nukentėjusiajam bus išmokėta priklausanti kompensacija. Visos „Apsaugok mane“ akcijos sąlygos skelbiamos čia.

LD inf.