Kijevas, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Ukrainos sostinės Kijevo šiaurėje penktadienį ėmė griaudėti sprogimai ir pratrūko ugnis, pranešė netoliese buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas. Penktadienį 12.00 val. pranešta, kad Rusijos kariuomenė jau įžengė į Kijevo rajonus…

Praeiviai ėmė bėgioti ieškodami saugaus prieglobsčio, o Obolonskio rajone pasigirdo lengvųjų ginklų šūviai ir sprogimai.

Rusijos pajėgos Kijevo apylinkes pasiekė dar ketvirtadienį, kai užpuolė netoli Obolonskio esantį aerodromą. Rusų kareiviams pasiekus šį rajoną, Ukrainos gynybos ministerija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paragino civilius priešintis.

„Raginame gyventojus informuoti mus apie karių judėjimą, gaminti Molotovo kokteilius ir neutralizuoti priešą“, – teigė ministerija.

Lina Linkevičiūtė (AFP)

Kijevo daugiabutis. Reuters nuotr.

Rusų kariuomenei pirmąją dieną nepavyko pasiekti pagrindinių tikslų

Jungtinės Karalystės (JK) ​​gynybos sekretorius Benas Wallace’as „Sky News“ sakė, kad Rusija per pirmąsias 24 valandas po invazijos į Ukrainą nepasiekė nė vieno iš savo pagrindinių tikslų ir prarado daugiau nei 450 žmonių.

Černobylio užėmimas kelia baimę dėl įkaitų ir sprogusio reaktoriaus būklės

Rusija galbūt todėl nusprendė užimti Černobylį, nes pro jį yra trumpiausias kelias į Kijevą iš nuolankios rusų sąjungininkės Baltarusijos, kur Maskva sutelkė karines pajėgas.

Černobylio elektrinės aptarnavimo miestas Pripetė buvo apleista po didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos 1986 m.

Vis dėlto kai kurie darbuotojai ten buvo dislokuoti prižiūrėti objektą, kurį užėmė įsiveržusios Rusijos pajėgos. Ukrainos sausumos pajėgų vado patarėja Aliona Ševcova socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad Černobylio elektrinės darbuotojai buvo paimti įkaitais.

JAV Baltieji rūmai išreiškė pasipiktinimą dėl sulaikytų darbuotojų ir paragino juos paleisti, o patį faktą apibūdino kaip „neįtikėtinai nerimą keliantį ir didelį susirūpinimą“.

Iš istorijos:

• Černobylio AES ketvirtasis reaktorius 1986 m. balandžio 26 d. naktį sprogo ir užsidegė, paskleisdamas aukštai į viršų radioaktyviąsias medžiagas.
• Sovietų valdžia dar labiau pablogino katastrofą, nepasakodama visuomenei, kas atsitiko.
• Du milijonai Kijevo gyventojų nebuvo informuoti apie avariją.
• Pasaulis apie nelaimę sužinojo tik po to, kai Švedijoje buvo užfiksuota padidėjusi radiacija.

Edwinas Lymanas iš Vašingtono susirūpinusių mokslininkų sąjungos teigė, kad nutrūkus aušinimo siurblių tiekimui arba sugadinus degalų bakus, rezultatai gali būti katastrofiški.

Tarptautinė atominės energijos agentūra pareiškė, kad „su dideliu susirūpinimu“ stebi situaciją Ukrainoje ir ragino maksimaliai susilaikyti, kad būtų išvengta bet kokių veiksmų, dėl kurių gali kilti pavojus Ukrainos branduoliniams objektams.

Generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi sakė, kad „gyvybiškai svarbu, kad saugiai toje zonoje esančių branduolinių objektų veikla jokiu būdu nebūtų paveikta ar sutrikdyta“. 

Nežinoma, kaip Rusija gali nuspręsti naudoti ar tvarkyti nebeveikiančią jėgainę.

Ukraina viduje naudojo robotus išmontuodama reaktorius ir rinkdama radioaktyviąsias atliekas. Tai turėjo trukti iki 2064 m.

Zona taip pat buvo naudojama kaip panaudoto kuro iš kitų šalyje likusių atominių elektrinių saugykla.

pamarys.eu naudojantis „Sky News“, BBC pranešimais