Sausrą įveikęs lietuviškų morkų ir svogūnų derlius pasiekė parduotuvių lentynas

Nors karšta ir sausringa vasara apsunkino morkų ir svogūnų derėjimo sąlygas, šviežios lietuviškos daržovės jau pasiekė parduotuvių lentynas.

Lietuviškos daržovės paklausios

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiųmečiai lietuviški svogūnai lentynose atsidūrė savaite ankščiau nei pernai, o morkos – savaite vėliau. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai ypač mėgsta šviežias Lietuvoje užaugintas daržoves, tad jas gausiai perka vos pasirodžius ant prekystalių. Didžiausio šalyje prekybos tinklo duomenis, vien pernai lietuviškų morkų ir svogūnų paklausa buvo išaugusi trečdaliu.

Iš šviežią produkciją mums tiekiančių Lietuvos ūkininkų šiemet išgirdome, jog svogūnų ir morkų derlius dėl sausesnių orų bus mažesnis nei pernai. Tad suskubome pasirūpinti, kad šių daržovių mūsų pirkėjams neprituktų – užsakėme jų didesniais kiekiais. Jau šiandien mūsų parduotuvėse galima įsigyti šviežių lietuviškų svogūnų ir morkų – tiek paprastų sveriamų, tiek fasuotų, tiek ekologiškų, tiek ryšulėliuose. Pastebime, kad lietuviškų daržovių paklausa kiekvienais metais auga. Tad rūpinamės, jog pirkėjai visada jų rastų mūsų parduotuvėse“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Anot jos, šiuo metu asortimente galima rasti per 150 rūšių lietuviškų daržovių, kurios į prekybos tinklo parduotuves atgabenamos iš beveik šimto Lietuvos ūkių

Pasak daržininkyste užsiimančių Lietuvos ūkininkų, nors dalyje laukų šiemet prasčiau užderėjo morkos, o svogūnus ūkininkai vos spėjo laistyti, visgi lietuviškų daržovių kokybė išliko tokia pat aukšta, kaip ir pernai.

Ankstyvas derlius

„Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje matome, jog iš šiųmetinės kaitrios vasaros labiausiai išloš tie ūkininkai, kurie spėjo investuoti į laistymo įrangą ir užtikrinti pakankamą dirvožemio drėgmę. Nors vietinis derlius dėl sausringų orų bus menkesnis nei pernai, tačiau daržovių kokybė nuo to nenukentėjo. Kai kurios daržovės tiesiog sunkiau dygo, tačiau subręsti ir užaugti tikrai spėjo“, – teigia prekybos tinklui „Maxima“ morkas ir svogūnus tiekiantis ūkininkas Linas Šateika.

Anot „Maximos“ komercijos vadovės, dėl šiltesnių orų šiemet kiek ankščiau prasidėjęs šviežių lietuviškų daržovių derlius susilaukia didesnio populiarumo nei praėjusiais metais.

Bulvės

„Pastebėjome, kad šiemet itin išaugo bulvių paklausa –  pardavimams šoktelėjus į viršų keliolika procentų, bulvės populiarumu aplenkė lietuvių numylėtus trumpavaisius agurkus. Išskirtinio pirkėjų dėmesio susilaukė ir lietuviški avietiniai pomidorai, tačiau pastariesiems vos keliais procentais pagal pardavimus nusileidžia vietiniai geltonieji pomidorai. Šiais metais pirkėjai taip pat daug noriau perka ir lietuviškas braškes“, – vardina V. Drulienė.

Skaičiuojama, kad nuo viso parduodamo kiekio lietuviškos kilmės daržovės „Maxima“ prekybos tinkle šiuo metu sudaro apie 50 proc.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektromobilio įkrovimas šaltuoju sezonu. Kodėl krenta rida ir kaip planuoti įkrovimo sustojimus?

Atėjus šaltesniems orams, elektromobilių vairuotojai pastebi, kad vienu įkrovimu gali nuvažiuoti mažiau kilometrų nei vasarą. Be to, žiemą įkrauti bateriją kartais trunka ilgiau. Tai normalu, tačiau nereiškia, kad kelionės elektromobiliu žiemą turi būti sudėtingos. Žinant, kaip šaltis veikia bateriją, ir iš anksto suplanavus įkrovimo sustojimus, galima patogiai keliauti net ir spaudžiant šaltukui. Kodėl žiemą sumažėja elektromobilio nuvažiuojamas atstumas? Žiemą elektromobilis vienu įkrovimu nuvažiuoja mažiau, nes šaltis veikia baterijos darbą, o automobilis sunaudoja daugiau energijos šildymui. Esant žemai temperatūrai, baterijoje vykstantys

Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 16 d.

žemės mokestis

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Kiek už žemę Šilutės r. savivaldybėje? Šilutės rajono savivaldybėje žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti beveik 885,2 tūkst. eurų:

Paskolų klubas vs. bankai: kur imti paskolą?

paskolų klubas

Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja. Lietuvoje paskolas siūlo bankai, kredito unijos, vartojimo kreditų bendrovės ir tarpusavio skolinimo platformos, todėl rinktis yra iš ko. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime bankams ir „Paskolų klubui“. Aptarsime, kuo skiriasi jų veikimo principai ir sąlygos bei kurį variantą geriau rinktis skirtingais atvejais. Kuo skiriasi skolinimasis banke ir „Paskolų klube“? Pagrindinis bankų ir „Paskolų klubo“ skirtumas – kas finansuoja paskolą. Pirmuoju atveju pinigus skolina pats bankas, o antruoju paskolai reikalingą sumą suteikia platformos investuotojai. Paraiškos priėmimu, kreditingumo

Sukčiai apgavo dar vieną pagryniškį (patikslinta informacija)

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 20 d. po pietų Žalgirių k., Šilutės sen., konflikto metu vyras, gim. 1990 m., grasino susidorojimu vyrui, gim. 1982 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 17 d. Pagrynių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1983 m., prisijungęs prie „Regitros“ puslapio galėjo būti nukreiptas į fiktyvų „Regitros“ puslapį, kur suvedęs prašomus duomenis, sąskaitoje prarado 987 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Regitros“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė spaudai Karolin Judeikė patikslina: vis pasitaiko situacijų, kai

Taip pat skaitykite