2027 m. sausio 1 d. įsigalios nauji žemės verčių žemėlapiai: žemės sklypų vertė Lietuvoje vidutiniškai didėja 8 proc.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus taikomi nauji žemės verčių žemėlapiai. Juos, kaip ir kasmet, parengė VĮ Registrų centras, atlikęs rinkos duomenų analizę bei viešą svarstymą su gyventojais ir derinimą su visomis savivaldybėmis. Parengtus masinio žemės vertinimo dokumentus tikrina ir tvirtina  Nacionalinė žemės tarnyba.

Pagal žemės masinio vertinimo dokumentus nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai ir kitoms reikmėms.

Labiausiai brango Birštono, Plungės ir Šilalės savivaldybėse

Naujausi duomenys rodo, kad žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2026 m., nuo 2027 m. vidutiniškai didėja 8 proc. Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Birštono, Plungės ir Šilalės savivaldybėse – vidutiniškai apie 16 proc. Mažiausias augimas, apie 2 proc., nustatytas Šakių, Joniškio, Kazlų Rūdos ir Jurbarko savivaldybėse.

Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2027 m. vidutiniškai didėja 9 procentais. Kai kuriose savivaldybėse augimas viršija šalies vidurkį. Pavyzdžiui, Jonavos rajono ir Neringos savivaldybėse gyvenamosios paskirties žemės vertė padidėjo daugiau nei 15 procentų. Kauno mieste bei Akmenės, Birštono, Kaišiadorių, Kauno rajonuose žemės vertės augimas siekia apie 13 proc. Mažiausias gyvenamosios paskirties žemės vertės augimas buvo Jurbarko, Šiaulių, Visagino ir Kazlų Rūdos savivaldybėse – iki 3 proc.

Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 7 procentais. Didžiausias augimas fiksuotas Birštono savivaldybėje, kur jis viršijo 25 proc. Rietavo, Kelmės, Kalvarijos, Mažeikių ir Neringos savivaldybėse augimas siekė apie 19 proc. Mažiausias, iki 3 proc., augimas nustatytas Alytaus miesto, Telšių rajono ir Utenos rajono savivaldybėse.

Brango žemės sklypai ir soduose

Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė 2027 m. vidutiniškai didėja 8 procentais. Ryškiausias augimas stebimas Prienų ir Rietavo savivaldybėse – apie 25 proc. Mažeikių, Raseinių, Kalvarijos, Pagėgių, Jonavos savivaldybėse – apie 18 proc. Tuo tarpu Pasvalio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėse augimas buvo vienas mažiausių ir siekė apie 2 procentus.

Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2026 m., vidutiniškai didėja 8 procentais. Didžiausias augimas fiksuotas Neringos ir Birštono savivaldybėse, kur jis siekė apie 30 procentų. Mažiausias, apie 2 proc., augimas fiksuotas Kazlų Rūdos, Šiaulių miesto, Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2027 m. vidutiniškai didėja 7 procentais. Didžiausias augimas fiksuotas Palangos, Šiaulių miesto ir Plungės rajono savivaldybėse – apie 18 proc. Šilalės, Rietavo, Alytaus miesto, Kalvarijos, Telšių savivaldybėse – apie 14 proc. Mažiausias vertės augimas, apie 3 proc., nustatytas Joniškio, Jurbarko, Kazlų Rūdos, Visagino ir Šakių savivaldybėse.

Atliekant 2027 m. įsigaliosiantį masinį žemės vertinimą, visoje Lietuvos teritorijoje buvo nustatytos 1572 žemės verčių zonos. Tai yra 14 zonų daugiau nei ankstesniais metais, kai jų buvo 1558. Pastaraisiais metais verčių zonų skaičius nuosekliai didėja. 2025 m. – 1538, 2024 m. – 1505, 2023 m. – 1464, 2022 m. – 1429, 2021 m. – 1399, 2020 m. – 1348, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, siekiant kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, kuri geriausiai atspindėtų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Galima rasti Registrų centro interneto svetainėje

Išsami informacija apie tai, kaip kiekvienoje savivaldybėje buvo nustatytos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, pateikiama masinio žemės vertinimo ataskaitose. Jas galima rasti Registrų centro interneto svetainėje. Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2026 m. įsigaliosiantys masinio žemės vertinimo dokumentai nėra skelbiami Teisės aktų registre.

Kiekvienas žemės sklypo savininkas taip pat gali pats pasitikrinti savo sklypo vidutinę rinkos vertę Registrų centro interneto svetainėje esančioje skaičiuoklėje įvedęs žemės sklypo unikalų numerį.

Nacionalinės žemės tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

2027 m. sausio 1 d. įsigalios nauji žemės verčių žemėlapiai: žemės sklypų vertė Lietuvoje vidutiniškai didėja 8 proc.

žemė

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus taikomi nauji žemės verčių žemėlapiai. Juos, kaip ir kasmet, parengė VĮ Registrų centras, atlikęs rinkos duomenų analizę bei viešą svarstymą su gyventojais ir derinimą su visomis savivaldybėmis. Parengtus masinio žemės vertinimo dokumentus tikrina ir tvirtina  Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal žemės masinio vertinimo dokumentus nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami

Įsigaliojo vairuotojams svarbūs sezoniniai kelių eismo saugumo reikalavimai

„Via Lietuva“ primena, kad nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo sezoniniai Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai – automagistralėse ir greitkeliuose didžiausias leistinas važiavimo greitis mažėja iki 110 km/val., o nuo lapkričio 10 d. turi būti naudojamos žieminės padangos. Nuo lapkričio 1-osios mažėja leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. automagistralėse ir greitkeliuose didžiausias leistinas greitis lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklams ir triračiams mažėja iki 110

Prieš kontrolinį kalate sąvokas? Biologijos mokytoja paaiškina, kaip mokytis suprantant

biologijos

Vakare prieš biologijos kontrolinį akys vėl slysta per tą patį vadovėlio puslapį, pečiai įsitempę, o sąvokos pradeda maišytis tarpusavyje. Perskaičius pastraipą atrodo, kad viskas aišku, tačiau užvertus knygą paaiškinti fotosintezės eigos nebepavyksta… Tokiomis akimirkomis lengva padaryti klaidingą išvadą: biologija tėra sausas mokymasis atmintinai, o geresnius pažymius gauna tik tie, kuriuos gamta apdovanojo pranašesne atmintimi. Vis dėlto šis bejėgiškumo jausmas gali rodyti, kad pasirinktas mokymosi būdas nepadeda pakankamai įsigilinti. Biologijos korepetitorė Mingintė Bertašienė, „Gamtos mokyklos“ įkūrėja, savo kasdienėje praktikoje nuolat susiduria

Mopedų vairuotojai privalės laikyti praktikos egzaminą

laikys egzaminą

Lapkričio 1 d. įsigalioja Seimo priimtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, pagal kurias norintys gauti teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius (AM kategorijos transporto priemonę) privalės išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą. Iki šiol asmenims, norintiems vairuoti AM kategorijos transporto priemones, reikėjo išlaikyti tik teorijos egzaminą, o praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas nebuvo privalomas. Pagal įsigaliosiančias naujas nuostatas teisė vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius motociklus bus suteikiama ne nuo 15 metų, kaip šiuo metu

Taip pat skaitykite