VSAT Pagėgių pasienio rinktinei vadovaus A. Karkauskas

KarkauskasLaikinasis pasieniečių vadas Donatas Škarnulis nauju sieną su Rusija saugančios VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vadu paskyrė Albertą Karkauską. Į šias pareigas iki šiol VSAT Kriminalinių tyrimų valdybai vadovavęs 49-erių A. Karkauskas perkeltas nuo lapkričio 3 d.

A. Karkauskas tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1996 m. Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos policininku, vėliau dirbo apylinkės inspektoriumi, Kvotos skyriaus kvotėju. Nuo 2000 m. tarnavo Kriminalinėje policijoje.

2005 m. A. Karkauskas perėjo į VSAT ir tapo sieną su Baltarusija, Lenkija ir Rusija saugojusios Lazdijų rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiuoju tyrėju, o nuo 2012 m. – šio poskyrio viršininku. Vėliau pasienietis tarnavo vyriausiuoju tyrėju  Varėnos rinktinės Imuniteto poskyryje. 2017 m. jis buvo perkeltas į Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, o nuo 2018 m. tapo šio skyriaus viršininku. 2020 m. A. Karkauskas buvo perkeltas į Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas. Tais pačiais metais jis paskirtas VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos viršininko pavaduotoju. 2024 m. pradėjo dirbti Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės vado pavaduotoju. Nuo 2025-ųjų A. Karkauskas užėmė VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos viršininko pareigas.

  • VSAT Pagėgių pasienio rinktinė saugo 256 km valstybės sienos su Rusija ruožą bei kontroliuoja 266 km sienos su Latvija.
  • Rinktinei priklauso 10 pasienio užkardų.
  • Šios rinktinės pasieniečiai taip pat dirba tarptautiniuose Kybartų ir Panemunės kelio pasienio kontrolės punktuose bei Kybartų ir Pagėgių geležinkelio punktuose.
  • Iš viso VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje dirba daugiau kaip 800 pasieniečių.

Iki šiol Pagėgių pasieniečiams vadovavęs Rimantas Petrauskas nuo lapkričio 3 d. perkeliamas dirbti sieną su Baltarusija saugančios VSAT Vilniaus pasienio rinktinės vadu. Buvęs jos vadas Darius Škarnulis nuo tos pat dienos užims VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos viršininko pareigas.

Parengė VSAT patarėjas Giedrius Mišutis

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite