Žvilgsnis į tuštėjantį Pagėgių kraštą
Marijono Mikutavičiaus dainos „Trys milijonai“ Lietuvoje jau galime nebedainuoti, nes šių metų pradžios duomenimis, Lietuvoje jau gyveno tik 2,9 milijono gyventojų. Oficialiai – tiek, neoficialiai, tikėtina, gerokai mažiau. Palyginus su 2001 metais, Šilutės rajone sumažėjo 23,27 proc. gyventojų, Pagėgių krašte – 26,87 proc. Lietuvos vidurkis – 15,56 proc. Pagėgių krašte gyventojų nuo 12 212 sumažėjo iki 8931, tad ši savivaldybė yra viena iš keturių Lietuvoje, beturinti mažiausiai gyventojų.
Šiais metais Pagėgių savivaldybė, kaip skelbia Statistikos departamento oficialūs duomenys, pagal gyventojų skaičių iš 60 savivaldybių yra ketvirta iš sąrašo galo: mažiau už pagėgiškius gyventojų (8931) turi tik Rietavo (8264), Birštono (4370) ir Neringos (2757) savivaldybės. Pagėgių savivaldybė didžiausiu gyventojų mažėjimu išsiskiria ir Tauragės apskrityje. Nuo 2001 metų Pagėgių krašte gyventojų sumažėjo 26,87 proc., o Jurbarko r. – 24,13 proc., Tauragės r. – 20,59 proc., Šilalės r. – 20,1 proc. Gyventojų mažėjimo skaičiumi Pagėgiai aplenkė ir Šilutės rajoną, nes čia gyventojų sumažėjo 23,27 proc. ir iš 55 352 gyventojų beliko 42 473. Žinoma, verta akcentuoti, kad šie oficialūs duomenys gerokai didesni už realiuosius, nes į užsienį išvykusieji asmenys ne visada tai deklaruoja ir yra įtraukti į oficialius duomenis.
Liūdna, tačiau Pagėgiai pirmautų ir lyginant su 7 savivaldybes jungiančia Klaipėdos apskritimi. Klaipėdos r. ir Neringa yra dvi šios apskrities teritorijoje esančios savivaldybės, kuriose gyventojų skaičius nuo 2001 metų ūgtelėjo. Iš viso tik keturiose Lietuvos savivaldybėse gyventojų daugėjo: Neringoje – 14,92 proc., Klaipėdos r. – 12,91 proc., Vilniaus r. – 7,41 proc. ir Kauno r. – 7,12 proc. Neringa – ir savo teritorija specifinė savivaldybė, o kitos trys, kuriose gyventojų daugėjo, yra didžiųjų Lietuvos miestų artimiausios kaimynės. Lyg ir panašu, kad žmonės iš didmiesčių rinkosi gyvenimą šalia jų. Dar penkiose iš 7 Klaipėdos apskrities savivaldybių gyventojų tik mažėjo: Skuodo r. – 26,23 proc., Šilutės r. – 23,27 proc., Klaipėdos m. – 18,56 proc. , Palangoje – 12,78 proc., Kretingos r. – 12,2 proc.
Kaip paminėta, Lietuvoje nuo 2001 metų gyventojų skaičius sumažėjo 15,56 proc. Labiausiai tuštėjo Visaginas – 30,51 proc., Akmenės r. – 28,35 proc., Pagėgių sav. – 26,87 proc., Skuodo r. – 26,23 proc. Mažiau negu vidutiniškai Lietuvoje gyventojų skaičius mažėjo Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio r., Trakų r., Kretingos r., Palangoje ir Vilniuje. Lietuvos sostinėje gyventojų sumažėjo tik 2,59 proc.
Analizės nėra
Kiek Pagėgių savivaldybės 5 seniūnijose begyvena žmonių? Tiksliai to niekas nežino. Tyli ir Pagėgių savivaldybės tarybos nariai. Jų kol kas yra 21. Tačiau iki 8931 oficialiai sumažėjęs gyventojų skaičius tikrai nesuteiks galimybės kitų metų pradžioje vėl rinkti į šios Savivaldybės tarybą 21 narį.
Rinkimų įstatyme nurodyta, kad 21 tarybos narį renka rajonas ar miestas, kuris turi nuo 10 iki 20 tūkst. gyventojų. 17 tarybos narių renkama savivaldybėse, kuriose yra nuo 5000 iki 10 000 gyventojų, o 15 tarybos narių renkama ten, kur tėra mažiau kaip 5000 gyventojų. Likus iki savivaldos rinkimų 110 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija nustato ir paskelbia kiekvienos savivaldybės tarybos narių skaičių, atsižvelgusi į prieš kalendorinius metus oficialiai sausio 1 d. deklaruotą gyventojų skaičių, kurį nurodo gyventojų registras.
Nėra svarbu, ar savivaldybės tarybą sudaro 21, 17, 15 narių, o administracija turi būti tokia, kokią paprastai turi 25, 27 tarybos narius turinti savivaldybė. Yra beveik panaši struktūra, skyriai, o jie pučiami ir mažinami atsižvelgus į valdžią turinčių partijų norus. Kartais toks pūtimasis peržengia sveiko proto ribas. Tačiau gyventojų skaičius turi įtakos mero, mero pavaduotojo ir valstybės tarnautojų atlyginimų dydžiui bei savivaldybės biudžetui, kuris sudaromas irgi atsižvelgus į gyventojų skaičių bei jų sudėtį pagal amžiaus grupes ir kt.
Net mažiau kaip 5000 gyventojų turinti teritorija gali turėti 15 narių tarybą ir administraciją. Žodžiu, dabartinės seniūnijos jau gali pretenduoti būti savivaldybėmis su 200-300 valdininkų administracija… Tačiau rinkimai būtų lengvi: tiek rinkėjų, ko gero, galima prie balsavimo urnų ant rankų sunešti. Beje, taip jau teko girdėti juokaujant Pagėgiuose…
Kai Pagėgiuose lankėsi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo nariai Stasys Šedbaras, Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapaitis, Pagėgių meras Virginijus Komskis nuolat kartojo, kad būtina steigti ir gelbėti smulkų ir vidutinį verslą, taikyti įvairių lengvatų, nes be jo Pagėgių kraštas ištuštės, niekam nereikės nei sutvarkytų mokyklų, kultūros įstaigų, gatvių, skverų, aikštynų. Meras pasakė, svečiai pasiklausė ir išvažiavo. O kas keičiasi?
Baisi statistika
Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, pernai užregistruota 129 naujagimiai, tačiau 41 iš jų gimė ar gyvena užsienyje. Pernai mirė 137 gyventojai, šių metų pirmųjų keturių mėnesių statistika tiesiog baisi: 61 mirtis ir 33 naujagimiai. Per pastarąjį dešimtmetį kasmet mirė po 150-193 gyventojus. Tik 2000 ir 2012 metais naujagimių buvo daugiau negu mirčių, o aštuonerius metus mirčių skaičius gerokai didesnis už naujagimių skaičių: 113 ir 180, 131 ir 183, 105 ir 193.
Pagrindinė mirčių priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos. Per šių metų keturis mėnesius ši liga buvo 36 mirčių priežastimi, tai daugiau negu pusė iš 61 mirusiojo. Miršta daugiau vyrų. Beje, mirštamumas nuo kraujotakos ligų Lietuvą išskiria ir Europos Sąjungoje: mūsų valstybė pagal šiuos mirtingumo duomenis yra trečia po Bulgarijos ir Rumunijos.
Pagėgių savivaldybės vadovų 2013 metų ataskaitose galima rasti ir kitų dėmesio vertų skaičių: 12,4 proc. arba beveik 700 gyventojų yra bedarbiai, Lietuvoje nedarbas siekia 11,5 proc. Pagėgių krašto mokyklose yra 1171 mokinys, jų kasmet mažėja, todėl vienam mokiniui išlaikyti per metus skaičiuojama suma – net keli tūkstančiai litų. 7094 gyventojai prisirašę prie šeimos gydytojų. 50 vaikų auga valdiškose globos įstaigose, 81 socialinės rizikos šeimoje auga 187 vaikai. Pernai devyniolikai vaikų, kurių tėvai išvykę į užsienį, nustatyta laikinoji globa. Neįvaikinta nė vieno vaiko. Maisto produktais sušelpti 2923 nepasiturintys gyventojai. Socialinių pašalpų ir panašios paramos sumos per metus sudaro kelis milijonus litų. 2010 metais socialinių pašalpų gavėjų buvo 1040, 2011 metais – 1069, 2012 metais – 1182. Galbūt šie duomenys sietini ir su tokiais skaičiais. Statistikos departamentas nurodo, kad 2013 metų pradžioje Pagėgių savivaldybė turėjo 9124 gyventojus, iš jų iki 29 metų amžiaus buvo 3458, nuo 30 iki 65 metų amžiaus, kuris vadinamas darbingiausiu, – per 4000, 65 metų ir vyresnių – 1573. Tad visi vaikai ir jaunimas bei senyvo amžiaus asmenys čia sudarė 5000 gyventojų, o darbingo amžiaus – per 4000, iš kurių galbūt iki dviejų tūkstančių buvo pašalpas gaunančių, bedarbių, neįgaliųjų ir kitaip išlaikomų. Belieka dar 2000 gyventojų, kurių derėtų ieškoti iš biudžeto išlaikomose valdžios, kultūros, socialinių paslaugų, švietimo sistemos ir panašiose įstaigose. Dar yra iš biudžeto išlaikomi policija, muitinė, pasienio tarnyba. Dar yra ūkininkų, kurie kasmet gauna keliolika milijonų litų europinės paramos. Tad kiek galima rasti Pagėgių krašte verslininkų, kurie kuria darbo vietas, moka mokesčius valstybei ir patys išgyvena? Pasitelkiame 2013 metų Pagėgių miesto duomenis: 1886 gyventojai, iš jų 723 iki 29 metų amžiaus, 824 nuo 30 iki 65 metų, 336 – per 65 metų amžiaus. Vaikai, jaunimas ir seni žmonės sudaro 1059, o darbingo amžiaus lieka 824. Iš šio skaičiaus dar reikėtų išbraukti pašalpas gaunančius, neįgaliuosius, bedarbius. Pagėgiai turi Savivaldybę, biblioteką, kultūros centrą, senelių namus, socialinių paslaugų centrą, gimnaziją, Meno ir sporto mokyklą, pradinę mokyklą, Vaikų globos namus, taip pat policiją, muitinę, pasienio tarnybą. Šie darbuotojai išlaikomi iš biudžeto, tai kiek Pagėgiuose bėra tikrų verslininkų?
Kitur dar blogiau?
Tačiau „Veido“ žurnalas, vertindamas gyvenimo kokybę, Pagėgiams pernai paskyrė 48 vietą iš 60 savivaldybių. Laisvosios rinkos institutas, vertinant savivaldybes iki 100 balų, Pagėgiams paskyrė 50,96 balo ir 22 vietą iš 53 rajonų savivaldybių.
Belieka pridurti, kad Pagėgių savivaldybė prisiskolino ir nebeturi skolinimosi limito, tad einamosioms išlaidoms (atlyginimams, socialinėms įmokoms) jau skolinasi iš valstybės biudžeto, tačiau laiku neįstengia grąžinti šių trumpalaikių paskolų. Nesurenkama planuotų biudžeto pajamų. Mat bedarbiai, pensininkai, mokiniai, kūdikiai ir vaikučiai, neįgalieji, šelpiamieji mokesčių valstybei nemoka.
Verta paminėti ir tokius Statistikos departamento duomenis: palyginus 2013 ir 2006 metų duomenis Lietuvoje, išvados tokios: mažėjo gyventojų iki 40 metų amžiaus, pastebimai mažėjo gyventojų, kuriems 40-54 metai, nes šie yra darbingiausio amžiaus ir daugelis išvyko iš Lietuvos, daugėjo 55-64 metų amžiaus, nes šiems sunkiau rasti darbo užsienyje, mažėjo 65-74 metų amžiaus žmonių, o tai gali būti sietina su dideliu mirtingumu, labai pastebimai išaugo 75 ir vyresnių asmenų skaičius.
Dažnokai nutylimas ir labai svarbus faktas: į užsienį išvykusieji per metus į Lietuvą saviškiams atsiunčia beveik 4 milijardus litų. O jeigu nebūtų šios paramos?
Stasė SKUTULIENĖ