Griežtinamos verslinės žvejybos Kuršių mariose taisyklės

Saugant sterkų išteklius ir į nerštavietes migruojančių žuvų rūšis, atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro 2019–2021 m. Kuršių marių žuvų išteklių tyrimus ir rekomendacijas, siūloma griežčiau reglamentuoti verslinę žvejybą Kuršių mariose.

Tai numato Aplinkos ministerijos parengti Verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo pakeitimai.

Žvejybai Kuršių mariose siūloma atsisakyti plukdomųjų, dreifinių tinklaičių, pūgžlinių-dyglinių gaudyklių ir ūdų, 69 vienetais mažinti šiame vandens telkinyje naudojamų marinių gaudyklių ir statomųjų tinklaičių kiekį. Nuo 2022 m. atsisakius žvejybos įrankių Kuršių mariose konvertavimo, jose naudojamų tinklinių žvejybos įrankių skaičius dar labiau sumažės.

Taip pat numatoma prailginti ir su nustatytais Mėgėjų žvejybos taisyklėse suvienodinti lydekų ir sterkų žvejybos draudimo terminus. Kaip ir žvejams mėgėjams, versline žvejyba užsiimančioms įmonėms bus ribojama vėgėlių žvejyba jų neršto laikotarpiu.

Be to, siūloma uždrausti verslinę žvejybą tinklaičiais ir gaudyklėmis visose Kuršių mariose balandžio mėnesį. 2020 m. balandį jose buvo sugauta 132,9 t, 2021 m. – 77 t žuvų, daugiausiai kuojų ir karšių, tačiau ir apie 3-3,5 t sterkų, 3-4 t ešerių, apie 6 t žiobrių.

Ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas sterkų šalutiniam laimikiui mažinti. Didžiausia dalis šio laimikio patenka į 40-50 mm akių tinklaičius, todėl siūloma ištisus metus drausti verslinę žvejybą 40-44 mm akių dydžio statomaisiais, o rugsėjo mėn., kai sugaunama apie pusę metinio šių žuvų laimikio, ir 45-50 mm statomaisiais tinklaičiais.

Saugant nerštui migruojančias žuvis taip pat siūloma uždrausti žvejoti visais žvejybos įrankiais ištisus metus 2 km atstumu nuo visų į Kuršių marias įtekančių Nemuno deltos atšakų, nuo Ventės rago švyturio iki Skirvytės farvaterio.

Įvertinus vakarinės Kuršių marių pakrantės bendruomenių lūkesčius ir tradicinio žvejybos gaudyklėmis verslo priskyrimą nematerialiam kultūros paveldui, šio amato raidą ir perspektyvas, siūloma palikti galimybę palei Kuršių marių vakarinį krantą žvejoti gaudyklėmis.

Planuojama, kad numatytos priemonės sumažins žvejybos intensyvumą ir žuvų, daugiausiai sterkų, Kuršių mariose verslinės žūklės įrankiais bus sugaunama bent trečdaliu mažiau.

Išsamesnė informacija Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.

Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki sausio 13 d., el. paštu giedrius.ladukas@am.lt

pamarys.eu pagal Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite