Šeštadienį, t. y. jau rytoj, Palanga pakvips stintomis – garsioji Palangos stintų šventė sukvies gausų būrį svečių. Pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje vėl šurmuliuos tūkstantinė žmonių minia, prekybininkai kvies skanauti jų iškeptos žuvies, marinuotų stintų ar žuvienės. Tiesa, norintieji stintų galėjo paragauti ir gerokai anksčiau – Baltijos jūroje žvejų sugautų žuvelių jau prieš mėnesį buvo tiekiama kavinėse ir restoranuose.

Kone kasdien socialiniuose tinkluose žvejai skelbia nuotraukas su šviežiais agurkėliais kvepiančiomis stintomis, kurių pagaunama Baltijos jūroje. Tiesiai iš žvejų jų galima įsigyti po tris eurus už kilogramą. Turgavietėse stintos kainuoja ir iki 7 Eur. Palangoje vyksiančioje stintų šventėje pernai 1 kepta stinta kainavo 1 eurą…

Žūklautojų pastebėjimai
Anksčiau žvejai stintas gaudydavo jau gruodžio mėnesį, tačiau šiemet žuvies mažoka. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė paaiškino, jog kasmet stintų sugaunama vis mažiau. Tokia situacija ir šiemet. Anot jos, žvejai viliasi, kad šiemet stintų į Kuršių marias atplauks, tik jos vėluoja.

„Stintų žvejyba nevyksta dėl nepalankių gamtinių sąlygų, žvejai nelipa ant ledo, tad pagauna, girdėjau, mažai. Anksčiau tokiu metu Kuršių mariose nemažai stintų būdavo“, – prieš savaitę kalbėjo S. Jakubauskienė.
Anot žvejų, stintos Klaipėdoje, Nidoje bei Latvijoje pasirodė sausio viduryje, tada ir prasidėjo šių šviežių agurkų kvapą skleidžiančių žuvelių žvejybos karštinė. Anot kelis tūkstančius žvejų vienijančios grupės „Stinta“, spustelėjus šaltukui ir papūtus vėjui nuo Suomijos, ant ledo ir į krantines patraukė žvejybos mėgėjai. Danės upės krantinėje Klaipėdoje, ties kruizinių laivų terminalu, žvejai vieną po kitos traukė stintas.
Pastebėjimais pasidalijo ir Palangos žvejai, kurie kasmet stintų taip pat sugauna mažiau. Anot jų, viena iš priežasčių – Baltijos jūroje gausu ruonių, kurie minta šiomis žuvimis. Nemažai suvalgo šios žuvies.
Prieš kelias savaites Rusnės žvejai nuogąstavo, kad dar nematyti nei ešerių, nei stintų…

Be to, vasario 8-10 dienomis Nidoje vyks išskirtinėms Kuršių nerijos tradicijoms pristatyti skirta šventė „Stintapūkis“.

Kiti ne stintų, o vėgėlių
Šios savaitės pradžioje ant ledo lipo ištikimiausi žvejybos mėgėjai, tikėdamiesi stintas kibirais gabenti, tačiau… grįžo su vėgėlėmis. „Mindaugas ir Vytas iš Kauno labai norėjo vėgėlių ir jiems kibo: 3,5, 3,4, 2,6 kg ant skritulio, galvakablio ir sistemėlės. Stintų jiems pavyko suvilioti vos keletą“, – socialiniuose tinkluose skelbė žvejai, kurie nuolatos informuoja vieni kitus apie pagaunamų žuvų kiekį, o svarbiausia – apie ledo storį.
Kai prieš kelias savaites, paspaudus šalčiui, poledinės žūklės entuziastai paskubomis lipo ant ledo, kai Kuršių mariose ties Vente ledo storis siekė 14 cm, o ties Nida – nė 10 cm.

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis informavo, kad šiuo metu dar mažai žvejojančiųjų, tačiau pagrindinis darbymetis prasideda nuo kovo vidurio, balandį, gegužę… Tuomet prasideda karšių nerštas. Tiesa, nuo vasario 1 d. įsigaliojo draudimas žvejoti lydekas iki balandžio 20 d. Anot inspekcijos viršininko, su lydekomis retai, bet įkliūva koks pažeidėjas: „Žmonės sąmoningesni, supranta daromą žalą gamtai. Ir baudos nemažos“.

Aplinkos ministerija informuoja, jog už kiekvieną draudžiamu laikotarpiu sugautą lydeką pažeidėjas turi sumokėti po 145 eurus žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Be to, jam bus skirta iki 300 eurų bauda ir konfiskuoti visi nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonės.

Stintų dar bus?
Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto mokslininkas dr. Antanas Kontautas „Pamariui“ aiškino, jog stintų Klaipėdos sąsiauryje jau pasirodo spalio pabaigoje, o lapkritį ir gruodį jas nuo krantinių gaudo ir meškeriotojai. Deja, jau keleri metai, kai intensyvaus stintų plaukimo į Kuršių marias neužfiksuoja ir mokslininkai.
„Tik praėjusią savaitę daugiau stintų pasirodė priekrantėje. Verslininkai jas jau spėjo parduoti… Tikėtina, kad dar užeis didžiulė stintų banga“, – viltingai prognozavo Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Kodėl stintų vis mažėja, mokslininkas spėlioti nesiryžta. Anot jo, priežastys įvairios: daug stintų išgaudoma. Mokslininkas neigia Baltijos jūroje žvejojančių žvejų spėjimus, kad stintų mažėja, nes jomis minta ruoniai: „Ruonis tikrai nesivaikys stintos, nes jam neverta gaišti laiko dėl tokios mažos žuvelės. Nebent šių žuvų paskanautų iš tinklų, kurios jau įsipainiojusios. Tikrai ruonių dėl stintų mažėjimo nekaltinčiau“.

Viktorija SKUTULIENĖ