Žirgai – tarp verslo ir pomėgio

Šilutės pašonėje esančiame Grabupių kaime gyvenantis Edvardas Dvylis nežino, ar turi iš žirgų laikymo nors kiek naudos, tačiau sako, kad šiuos taurius gyvūnus mylėjo ir puoselėjo visos jo giminės kartos.

Meilę žirgams Šilutės girininkas Edvardas Dvylis paveldėjo iš protėvių.

Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkas Edvardas Dvylis greitai švęs 65 metų jubiliejų. Anot linksmai nusiteikusio vyro, vasaris – jam intensyvių švenčių metas… Žmonos gimtadienį minės vasario 12, po to šv. Valentino dieną, vasario 15-ą jo paties gimtadienis, o kitą rytą – valstybės šventė Vasario 16-oji.
Nuolatinis buvimas gamtoje ir meilė žirgams padėjo išsaugoti jėgas, todėl apie pensiją E. Dvylis dar nemąsto. išeiti poilsio neskuba, nebent išvarytų.
Nuo pat mažų Edvardą lydi žirgai. Jis pasakojo, kad gražiais žirgais, brikomis bei rogėmis garsėjo ir jo protėviai. Iš jų paveldėjęs meilę žirgams savo sūnui ją perdavė ir E. Dvylio tėvas. Tik pavardės neįstengė perduoti. Sovietiniais laikais išrašant dokumentus ją iškraipė. Dabar pats Edvardas yra Dvylis, brolis Dvylys, o pusbrolis Dvilys. Tačiau jį tai mažai jaudina, girininkas mieliau pasakoja apie žirgus.
Anais laikais gyvendamas Šilutėje, netoliese esančio Grabupių kaimo ūkyje susitaręs su valdžia E. Dvylis augino žirgą. Pasikeitus laikams, ardant ūkį, teko jį atsiimti, kad kartu su tarybinio ūkio turtu neprivatizuotų, bet tai jau nebebuvo bėda. Grabupiuose pradėjęs ręsti nuosavą namą jis jau turėjo ir kur žirgus ganyti. Laikui bėgant, jų banda didėjo, atsirado grynaveislių žirgų.
Šiuo metu Edvardas Dvylis laiko ponių bei Oldenbergo, Budionovo ir Lietuvos jojamųjų veislių žirgų. Nors nepelninga, laiko tokių veislių žirgus, kurie išauga aukšti ir grakštūs. Tokie žirgai jam gražesni. Už Lietuvos sunkiųjų ir Žemaitukų veislių žirgus mokamos išmokos, tačiau E. Dvylis grožio į pinigus nekeičia, tenkinasi vien išmokomis už ganyklas.
Buvo laikas, kai E. Dvylis turėjo 12 žirgų bandą, dabar laiko tik 7. Girininkas negalėjo pasakyti, ar auginti žirgus apsimoka. Įsitikinęs, kad pelno nėra, ir nežinia ar jie patys save išsilaiko. Vieną kitą vis parduoda, dažniausiai Šilutės rajono gyventojams. Pasakojo, kad vieną žirgą iš jo kaip jubiliejaus dovaną nupirko gimtadieniui, o šiaip, pagrindiniais pirkėjais esą tie, kurie kaip ir jis pats myli žirgus, bet negali už juos brangiai mokėti. Edvardas Dvylis pasakojo, kad apmokyti veisliniai žirgai kainuoja apie 6-7 tūkstančius litų, apie 3000 galima gauti už darbinį arklį, o už savuosius jis tegaunąs iki 2000 lt. Nors šie žirgai tinka ir jojimui, ir į brikelę ar roges kinkyti. Tik mėsai netinką – daug kaulų, mažai raumenų.
Bendrauti su savo ristūnais E. Dvylis pradeda šeštą ryto, kai ateina jų pašerti. Po to su augintiniais susitinka po darbo, kai tenka tvarkyti arklides ir vėl maitinti iš ganyklos pargintus žirgus. Edvardo Dvylio žirgai beveik visą dieną praleidžia lauke. Ganykloje jiems geriau, nes nereikia kvėpuoti tvarte susidarančiais amoniako garais, o šalčio jie nebijo. Anot E. Dvylio, svarbiausia juos saugoti nuo kritulių ir skersvėjų. Vasarą, rupšnodami šviežią žolę žirgai dar daugiau laiko praleidžia lauke.

Šiuo metu E. Dvylis laiko 7 įvairių veislių žirgus, o buvo laikas, kai jų turėjo visą tuziną.

Grakštūs augintiniai teikia džiaugsmo ne tik šeimininkui, bet ir aplinkiniams. Žiemą jo kinkiniu Kalėdų Senelis, o per Užgavėnes linksmi šios šventės personažai keliauja per Grabupių kaimą. Kartais žirgai lydi girininką ir darbe. Vasarą su brikele, o žiemą su rogėmis jis mėgsta apvažiuoti savo girininkijos miškus. Šiuo metu E. Dvylis džiaugiasi iškritusiu sniegu ir šiokiu tokiu šaltuku. Kinkymui apmokyto žirgo šiuo metu neturi. Jis dar tik ruošiasi vieną savo augintinį pratinti prie rogių ir su jomis pasivažinėti, juo labiau, kad Užgavėnės čia pat.
Meilę žirgams iš tėvo paveldėjo dukra Vaida ir sūnus Donatas. O štai atvykęs į svečius anūkas mieliau prie kompiuterio sėda – jis jam įdomesnis už žirgus… Abu vaikai šiuo metu darbuojasi užsienyje ir nežinia, kada besugrįš.
„Metai bėga, laukiu sugrįžtant į Lietuvą sūnaus. Jau reikia dairytis kam ūkį ir žirgus palikti…“ – su rūpesčio gaida kalbėjo atsisveikinat girininkas.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite