Šilutės ligoninės gydytojai ortopedai–traumatologai pastebi, kad žiemos metu, kai gatves ir šaligatvius nukloja sniegas, tampa slidu, padaugėja ir traumų, susijusių su paslydimais ir nesėkmingais kritimais.

„Palyginti, kada tų traumų daugiau, ar kai pasnigę, ar kai sniego nėra ir slidu, neįmanoma, nes žmonės krenta vienodai. Dažniausiai vyrauja riešo, čiurnos traumos, rečiau peties traumos, raiščių patempimai, kaulų lūžiai“, – komentuoja gydytojas ortopedas–traumatologas Gintaras Drūlia, laikinai einantis Chirurgijos–traumatologijos skyriaus vedėjo pareigas.

Kartais traumos, patirtos dėl slydžių šaligatvių, baigiasi ir operacija. Tai priklauso nuo lūžio padėties ir žmogaus elgesio. Jeigu pacientas nesilaiko gydytojo rekomendacijų ar įvykus traumai delsia kreiptis pagalbos į medikus, yra didesnė tikimybė, kad jam prireiks operacijos.

Gatvėse paslysta ir pargriūna įvairaus amžiaus žmonės. Gydytojas ortopedas–traumatologas Audrius Budnikas pastebi, kad dažniau riešą susižaloja moterys, galbūt dėl to, kad jų instinktas kitoks – krisdamos spėja pasiremti.

Anot gydytojų, pavojingiausia griūti aukštielninkam ant pakaušio ir susižaloti galvą arba sprandą. Tokių traumų patyrusius pacientus apžiūri chirurgai. Gydytojas chirurgas Kasparas Gylys sakė, kad praėjusią savaitę buvo keletas atvejų, kai žmonės griuvo ant nugaros ir galva atsitrenkė į laiptų turėklus ar šaligatvio bortelį. „Galvos smegenų ir kaklo slankstelių traumos labai pavojingos. Po tokios traumos, jeigu jaučiate pykinimą, galvos svaigimą, regos sutrikimą, sprando skausmą, nedelsdami kreipkitės pagalbos į gydytojus specialistus“, – komentavo K. Gylys.

Pargriūti taip, kad išvengtumei traumų, niekada neišmoksi, tačiau reikia imtis atsargumo priemonių:

• kiekvieną kartą išėjus į lauką patikrinti, ar nėra slidu;
• venkite nenuvalytų kelių;
• dėvėkite avalynę neslidžiu padu;
• esant plikledžiui, eikite mažais žingsneliais;
• lipdami apsnigtais ir apledijusiais laiptais, naudokitės turėklais;
• jeigu naudojate vaikščiojimo lazdą ar ramentus, pasirūpinkite neslystančiais antgaliais.

Ypač veiksminga prevencinė nuo slydimų priemonė – specialios apsaugos ant batų – jos padidina sukibimą su slidžia danga ir padeda apsisaugoti nuo griuvimo.

Jeigu paslydote ir neišvengėte kritimo, o traumuotoje vietoje jaučiate skausmą, tinimą, kreipkitės į medikus tą pačią dieną.

Nušalimai

Atėjus šalčiams, medikams tenka gydyti ir galūnes nušalusius žmones. Pastarąją savaitę Šilutės ligoninėje buvo gydomi du vyrai, nušalę kojas. Deja, šiems pacientams dėl patirtų nušalimų prireikė amputuoti pėdas…

Gydytojai pastebi, kad šaltuoju periodu galūnes nušalti galima ir esant nulinei temperatūra. Tad į lauką reikia eiti tinkamai apsirengus, nevaikščioti šlapia avalyne. Greičiau galūnes nušąla tie žmonės, kurių sutrikusi kraujotaka, pavyzdžiui rūkantys, sergantys cukriniu diabetu.

Būdami lauke žiemą pasirūpinkite, kad avalynė būta sausa ir šilta, didesnio dydžio. Jeigu pajutote, kad pradedate nejausti rankų ar kojų pirštų, juos šildykite, vartokite šiltus skysčius.

Pagal Šilutės ligoninės inf.