Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas nebus pratęsiamas

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad pagrindinis žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas nebus pratęsiamas – jis vyks iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc.

Svarbu tai, kad šiemet, kaip ir pernai, vėluojantiems įbraižyti valstybinę žemę nebus taikomos vėlavimo sankcijos. Pareiškėjai galės tuos plotus deklaruoti iki birželio 30 d. – išmokų suma jiems nebus mažinama.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenys rodo, kad pasėlių deklaravimo tempas šiemet beveik nesiskiria nuo 2022 metų – iki birželio 13 d. jau patvirtinta 94,9 tūkst. paraiškų, deklaruotas 1,8 mln. ha plotas. Pernai tokiu pačiu metu, likus savaitei iki deklaravimo pabaigos, patvirtintas labai panašus skaičius paraiškų ir deklaruotas beveik toks pat plotas.

Ekologinėms sistemos – beveik 70 proc. suplanuotų lėšų

Deklaravimo metu teikiamoje tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos už plotus pagal įvairias tęstines Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones ir naujojo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencines priemones.

Strateginiame plane ekologinėms sistemoms kasmet skirta 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko. 2023 m. privalomas išmokėti minimumas – 22,5 proc. Už dalyvavimą SP numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose ūkininkams bus atlyginta papildomai.

Išankstiniai deklaravimo duomenys rodo, kad 2023 m. turėtų būti įvykdyta 69 proc. ekologinėms sistemos suplanuoto biudžeto arba 17,3 proc. punktų.

Absoliuti lyderė yra kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“.  Šiai veiklai SP suplanuota skirti beveik 473 tūkst. ha, o deklaruotas didesnis kaip 658 tūkst. ha plotas, t. y. 139,2 proc. suplanuoto ploto.

Didelio ūkininkų susidomėjimo sulaukė ir kitos veiklos ariamoje žemėje: „Augalų kaita“ (105,7 proc.) ir „Tarpiniai pasėliai“ (93,6 proc.). Kompleksinę pievų ir šlapynių priežiūros schemos veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ rinkęsi pareiškėjai deklaravo 50,7 proc. suplanuoto ploto.

Mažiausio dėmesio sulaukė  veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ – 3,8 proc., „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ – 2,6 proc., „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 4,5 proc. suplanuoto ploto.

Ūkininkai, siekdami dalyvauti ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose, 5 proc. negamybinių plotų atitikčiai įskaityti daugiausia rinkosi ir deklaravo ne kraštovaizdžio elementus, bet žaliąjį pūdymą.

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Žievėgraužio tipografo židinių valstybiniuose miškuose mažėja – nustatyta beveik tris kartus mažiau nei pernai

Žievėgraužio tipografo židiniai

Kylant oro temperatūrai ir vyraujant sausiems orams, miškuose suaktyvėja vienas pavojingiausių eglynų kenkėjų – žievėgraužis tipografas. Dėl šios priežasties Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiltuoju metų laiku sanitarinei miškų apsaugai skiria itin daug dėmesio – iki liepos 1 d. jie jau išžvalgė daugiau kaip 400 tūkst. hektarų eglynų. Pirmojo šių metų pusmečio duomenys džiugina – žievėgraužio tipografo židinių nustatyta beveik tris kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.  Miškai tikrinami visą sezoną Miškininkai reguliariai žvalgo medynus, kurių rūšinėje sudėtyje yra

Orai palepins šiluma, o savaitgalį vėl žada lietaus

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Liepos 16 d., ketvirtadienį, dieną lietaus nenumatoma. Vėjas šiaurinių krypčių, 4-9 m/s. Aukščiausia temperatūra bus 24-29, Kuršių nerijoje – 21-23 laipsniai šilumos. Liepos 17 d., penktadienį, dieną kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Naktį vietomis rūkas. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, 4-9 m/s. Temperatūra naktį bus 13-18, dieną – 24-29 laipsniai šilumos. Liepos 18 d., šeštadienį, naktį kai kur vakariniuose rajonuose, dieną daugelyje rajonų trumpi lietūs, vietomis perkūnija. Dieną kai kur lis smarkiai.

Taip pat skaitykite