Žemės spalvų moteris su vąšeliu

Šilutės gatvėse ypač vasarą moterys atkreipia dėmesį į moterį, vilkinčią vąšeliu nertais drabužiais. Akį traukia gražūs rūbai, kuriuos Vidutė nusineria pati. Auksarankės namuose daug krepšių ir įvairaus dydžio maišelių, pilnų įvairiausių spalvų ir rūšių siūlų. O kiek turi vąšelių, skirtų servetėlėms, staltiesėms, megztiniams, papuošalams megzti, ir pati gerai nežino…

Apie save
Kukli moteris apie save pasakoja nenoriai. Jau aštuoneri metai kaip senjorė, turi šešis anūkus, kurie teikia didelį džiaugsmą. Nors studijuodama įsigijo agronomės diplomą, tačiau teko dirbti ir sekretore, ir administratore, ir gėlių parduotuvėje, mat Vilniuje baigė ir floristikos kursus. Mėgsta gėles, daug jų augina savo sode.

Pomėgį paveldėjo iš mamytės
Vidutė megzti ir nerti pradėjo dar vaikystėje. Tikriausiai visos vyresnės kartos moterys prisimename tą laiką, kai nerdavome vąšeliu apykaklę uniformai. Ir Vidutės pirmasis darbelis buvo tokia apykaklaitė. Vėliau raštai darėsi sudėtingesni, o darbeliai – didesni ir įdomesni.
„Šviesios atminties mamytė išmokino. Ji labai dailiai nėrė ir siuvinėjo. Prisimenu, mokė ir kojines megzti, bet man nepatiko. Jų per gyvenimą taip nė vienos ir nenumezgiau… Tik mažutėliams batukus nėriau. Mezgiau, nėriau paltus, sukneles, įvairius nertinius, megztukus, skraistes, aksesuarus. Daug – vaikučiams. Abiejų sūnų vestuvėms nusinėriau sau sukneles“, – pasakoja Vidutė.

Pakerėjo nėrimas
Vidutė pasakojo, kad sudėtingiausia technika, kurią naudoja savo darbuose – „Airiški raštai“ ir „Freeform“ (iš anglų kalbos – laisvos formos). „Jos ypatumas – mezgimas be taisyklių. Tai absoliuti kūrybinė laisvė! Švarkelį šia technika nunėriau iš mocheros su šilku. Tai brangiausias mano darbas. Turiu airiško rašto nertinį, dar vienas darbas nebaigtas iš natūralaus šilko siūlų“, – pasakojo pašnekovė.

Anot pašnekovės, labiausiai jai patinka nerti vąšeliu rūbus sau ir artimiesiems. „Niekada nemezgu pagal užsakymus. Neišeina taip, kaip nori kiti. Nors esu nunėrusi kelis darbelius ir pardavusi, tačiau labiau patinka dovanoti. Esu dovanojusi daug vaikiškų kepurių, suknyčių mergaitėms ir kitų darbelių. Esu dalyvavusi portalo „Auksarankių klubas“ konkurse „Žydėjimas“. Mano nertas kostiumėlis laimėjo I vietą. Nors tai buvo gana seniai“, – atviravo Vidutė.

„Kol nebuvo interneto, įkvėpimo sėmiausi, raštų mokiausi iš knygų, žurnalų. Dabar – interneto platybėse. Šiuo metu atradau https://www.pinterest.com. Čia be galo daug visko: mezgimas, vėlimas, sodo tvarkymas ir… tapyba, kurią mėgstu. Galėčiau ištisas valandas stebėti, kaip paveikslus tapo meistrai… Dabar lankau Šilutės TAU dailės būrelį, kur mokomės įvairių technikų. Prieš dvejus metus padariau porą paveikslų – „Pinigų medžių“ rėmeliuose. Patinka kurti mini sodą. Tokį kiekvieną pavasarį pasidarau savo sode. Gera kurti. Nors sparta jau ne ta, kantrybės ir idėjų esu pilna… Labiausiai mėgstu rudenį – aš rudenį gimiau… Mėgstamos spalvos – geltona ir žalia, ir visos žemės spalvos… Paskutiniai darbeliai – nerti kaklo aksesuarai. Dabar jų jau daug žadu pagaminti. Gal kas susidomės?..“ – apie savo pomėgius pasakojo Vidutė.

Linkėdama nėrėjai kūrybinės sėkmės, svarstau, kiek minčių praplaukia per galvą, dirbant tokį sumanumo ir atidos reikalaujantį darbą. Ir gula tos mintys į nėrinio eilutes, kilpeles, atnarėlius. Ir jauti, kad tos mintys geros, šviesios, nes dažnas darbas skiriamas dovanai, mažiesiems gyventojams. Gal todėl Vidutės nėriniai tokie gražūs ir šilti.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite