Šilutės gatvėse ypač vasarą moterys atkreipia dėmesį į moterį, vilkinčią vąšeliu nertais drabužiais. Akį traukia gražūs rūbai, kuriuos Vidutė nusineria pati. Auksarankės namuose daug krepšių ir įvairaus dydžio maišelių, pilnų įvairiausių spalvų ir rūšių siūlų. O kiek turi vąšelių, skirtų servetėlėms, staltiesėms, megztiniams, papuošalams megzti, ir pati gerai nežino…

Apie save
Kukli moteris apie save pasakoja nenoriai. Jau aštuoneri metai kaip senjorė, turi šešis anūkus, kurie teikia didelį džiaugsmą. Nors studijuodama įsigijo agronomės diplomą, tačiau teko dirbti ir sekretore, ir administratore, ir gėlių parduotuvėje, mat Vilniuje baigė ir floristikos kursus. Mėgsta gėles, daug jų augina savo sode.

Pomėgį paveldėjo iš mamytės
Vidutė megzti ir nerti pradėjo dar vaikystėje. Tikriausiai visos vyresnės kartos moterys prisimename tą laiką, kai nerdavome vąšeliu apykaklę uniformai. Ir Vidutės pirmasis darbelis buvo tokia apykaklaitė. Vėliau raštai darėsi sudėtingesni, o darbeliai – didesni ir įdomesni.
„Šviesios atminties mamytė išmokino. Ji labai dailiai nėrė ir siuvinėjo. Prisimenu, mokė ir kojines megzti, bet man nepatiko. Jų per gyvenimą taip nė vienos ir nenumezgiau… Tik mažutėliams batukus nėriau. Mezgiau, nėriau paltus, sukneles, įvairius nertinius, megztukus, skraistes, aksesuarus. Daug – vaikučiams. Abiejų sūnų vestuvėms nusinėriau sau sukneles“, – pasakoja Vidutė.

Pakerėjo nėrimas
Vidutė pasakojo, kad sudėtingiausia technika, kurią naudoja savo darbuose – „Airiški raštai“ ir „Freeform“ (iš anglų kalbos – laisvos formos). „Jos ypatumas – mezgimas be taisyklių. Tai absoliuti kūrybinė laisvė! Švarkelį šia technika nunėriau iš mocheros su šilku. Tai brangiausias mano darbas. Turiu airiško rašto nertinį, dar vienas darbas nebaigtas iš natūralaus šilko siūlų“, – pasakojo pašnekovė.

Anot pašnekovės, labiausiai jai patinka nerti vąšeliu rūbus sau ir artimiesiems. „Niekada nemezgu pagal užsakymus. Neišeina taip, kaip nori kiti. Nors esu nunėrusi kelis darbelius ir pardavusi, tačiau labiau patinka dovanoti. Esu dovanojusi daug vaikiškų kepurių, suknyčių mergaitėms ir kitų darbelių. Esu dalyvavusi portalo „Auksarankių klubas“ konkurse „Žydėjimas“. Mano nertas kostiumėlis laimėjo I vietą. Nors tai buvo gana seniai“, – atviravo Vidutė.

„Kol nebuvo interneto, įkvėpimo sėmiausi, raštų mokiausi iš knygų, žurnalų. Dabar – interneto platybėse. Šiuo metu atradau https://www.pinterest.com. Čia be galo daug visko: mezgimas, vėlimas, sodo tvarkymas ir… tapyba, kurią mėgstu. Galėčiau ištisas valandas stebėti, kaip paveikslus tapo meistrai… Dabar lankau Šilutės TAU dailės būrelį, kur mokomės įvairių technikų. Prieš dvejus metus padariau porą paveikslų – „Pinigų medžių“ rėmeliuose. Patinka kurti mini sodą. Tokį kiekvieną pavasarį pasidarau savo sode. Gera kurti. Nors sparta jau ne ta, kantrybės ir idėjų esu pilna… Labiausiai mėgstu rudenį – aš rudenį gimiau… Mėgstamos spalvos – geltona ir žalia, ir visos žemės spalvos… Paskutiniai darbeliai – nerti kaklo aksesuarai. Dabar jų jau daug žadu pagaminti. Gal kas susidomės?..“ – apie savo pomėgius pasakojo Vidutė.

Linkėdama nėrėjai kūrybinės sėkmės, svarstau, kiek minčių praplaukia per galvą, dirbant tokį sumanumo ir atidos reikalaujantį darbą. Ir gula tos mintys į nėrinio eilutes, kilpeles, atnarėlius. Ir jauti, kad tos mintys geros, šviesios, nes dažnas darbas skiriamas dovanai, mažiesiems gyventojams. Gal todėl Vidutės nėriniai tokie gražūs ir šilti.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.