Kreipimasis ginti Lietuvą 1919 m. LCVA nuotr.

Žvelgiant į praeitį istoriniu požiūriu, tenka stebėtis, kad dar išlikome lietuviškai kalbantys. O juk kaimynai norėjo, kad mes kalbėtume vokiškai, rusiškai, lenkiškai…

Ir kaip dabar nustatyta, nuo tos nelaimės visų pirma gelbėjo katalikų bažnyčia, išmokiusi parapijinėse mokyklose skaityti, vėliau aktyviai pasipriešinusi spaudos draudimui, organizuodama knygnešystę, slaptas mokyklas. Pradėjus tautai organizuoti savo valstybę, protėviai su entuziazmu kūrė naują gyvenimą. Tačiau didesnieji kaimynai norėjo ją sunaikinti bandydami okupuoti.

Nuo to išgelbėjo kariuomenės savanoriai (pradėti kviesti 1918 11 29) ir šauktiniai (karininkai pradėti kviesti 1919 01 15, šauktiniai – 1919 02 13), stoję ginti atgimstančios Lietuvos. Jie 1919 m. I pusmetį kovojo su sovietais, II pusmetį su bermontininkais, 1920 m. su lenkais.

Tose kovose žuvo apie 1100 karių, 10 iš jų buvo naumiestiškiai. Dar 1100 buvo sužeista, o ligoninėse nuo įvairių ligų mirė apie 2600. Iš viso Nepriklausomybės atgavimui gyvybes paaukojo apie 8000 – 9000 asmenų (Savanorių žygiai, I,1991, 54-56 p.). Nepriklausomybės kovoms baigiantis, 1922 m. kariuomenėje buvo apie 53 000 karių, tarp jų – 12 000 savanorių. Tik 1940 m. sovietinei armijai įvedus proletariato diktatūrą pradėta niekinti buvusią Lietuvos valstybę, jos kariuomenę, persekioti aktyvesnius jos asmenis, buvusius gynėjus: savanorius ir šauktinius, daugelį jų represavo. Savanorio vardas buvo niekinamas, net draudžiama minėti. Sovietinėse LTSR 1966 m., 1987 m. enciklopedijose net savanorio sąvoka neminima.

Visos Lietuvos savanorių, kaip ir šį Žemaičių Naumiesčio valsčiaus savanorių sąrašą, pagal „Versmės“ leidyklos sumanymą, remdamasis Lietuvos valstybės centrinio archyvo bylomis, parengė istorikas, ilgametis šio archyvo direktorius, „Versmės“ leidyklos“ Lietuvos valsčių serijos autorius, dr. Ričardas Čepas.

Šis Žemaičių Naumiesčio valsčiaus 28 savanorių sąrašas vietos žiniasklaidoje skelbiamas  pirmą kartą.

Valsčiaus savanoriais pripažinti:

Bacius Jonas, Juozo

Gimė 1900 06 16 Žalpių k. Tarnavo 1919 05 15–1921 10 07. Gyv. gimtinėje.

Balčiauskas Juozapatas, Juozapato

Gimė 1900 07 07 Meškinės k. Nuo 1919 01 01 Kauno mst. ir apskr. komendantūros ne rikiuotės kuopos savanoris. 1931 m. gyv. Kvėdarnos vls. Degimų k.

Balčytis Izidorius, Izidoriaus

Gimė 1895 04 25 Girininkų (Didž.) k. ats. jaunesn. puskarininkis. Tarnavo 1919 01 22–1921 02 17. 1930 m. gyv. Tauragės apskr. Švėkšnos vls. Kalkiškių k.

Balčytis Jonas, Jurgio

Gimė 1899 07 14 Palendrių k. Tarnavo 1919 04 01–1920 03 17. 1930 m. Gyveno Švėkšnos vls. Vilkėno k.

Bružaitis Gustavas Emilis, Jurgio

Gimė 1901 12 26 Šiaudvyčių k.. Mirė 1920 01 03. Įstojo į savanorius 1919 12 05. Mirė karo ligoninėje.

Budvydas Juozas, Petro

Gimė 1899 01 02 Šeputaičių k. Tarnavo savanoriu 1919 04 01–1921 11 21. 1931 m. gyveno Naumiesčio vls. Jaunių k.

Burzdžius Antanas, Jono

Gimė 1897 01 01 Užšusčio k. Tarnavo savanoriu nuo 1919 01 21, pašauktu – 1919 03 05–1921 11 11. 1936 m. gyv. Tauragėje, savo name.

Burzdžius Jonas, Jono

Gimė 1893 06 25 Girininkų (Didž.) k. Žemaičių Naumiesčio vls. Įstojo į savanorius 1919 09 23. 1933 m. gyv. Švėkšnos vls. Kalkiškių k.

Burzdžius Juozas, Petro

Gimė 1900 03 19 Užšusčio k. Puskarininkis. Tarnavo savanoriu 1919 01 20–1919 10 01, paskui pašauktu iki 1921 12 22.

Burzdžius Kazys, Petro

Gimė 1895 11 21 Užšusčio k. Tarnavo sav. 1919 01 20–1920 02 05.

Cirtautas Vincas, Petro

Gimė 1895 04 20 Girininkų (Didž.) k. Žemaičių Naumiesčio vls. (Šilutės r.). Tarnavo 1919 06 11–1920 06 16. 1929 m. gyv. Mažeikių apskr. ir vls. Leckavos mstl.

Dulkys Jonas, Vincento

Gimė 1901 03 25 Brokorių k. Tarnavo sav. 1919 11 30–1922 04 10. 1933 m. gyv. gimtinėje.

Gečas Stasys, Mykolo

Gimė 1900 09 03 Sugintų k. Tarnavo sav. 1919 01 20–1921 10 07. 1930 m. gyv. gimtinėje.

Krauleidys Teodoras Albertas, Ferdinando

Gimė 1900 02 19 Pauparių k. Tarnavo sav. 1919 06 17–1921 11 11. 1930 m. gyv. Tauragės apskr. ir vls. Meldikviršių k.

Merkneris Albinas, Augusto

Gimė 1899 10 28 Pauparių k. Viršila. Tarnavo savanoriu nuo 1919 01 20, pašauktu – 1919 10 01–1922 11 01. Nuo 1924 12 11 tarnavo Klaipėdos krašto pasienio policijoje jaun. vachmistru.

Mickus Adomas, Adomo

Gimė 1899 05 16 Brokorių k. Tarnavo savanoriu 1919 04 25–1921 11 01. 1932 m. gyv. gimtinėje.

Naujokas Kazys, Jono

Gimė 1896 03 04 Sugintų k. Tarnavo savanoriu nuo 1919 01 18, pašauktu – 1919 10 01–1921 11 28.

Nausėda Jonas, Onos

Gimė 1901 03 06 Gardamo mstl. Tarnavo sav. 1919 05 16–1920 06 23. 1933 m. gyv. Klaipėdoje.

Nausėda Juozas, Antano

Gimė 1896 07 06 Šylių k. Tarnavo sav. 1919 09 21–1922 01 16. 1929 m. gyv. Šylių mstl.

Nausėda Liudas, Juozo

Gimė 1901 08 27 Laukstėnų k. Mirė 1919 08 10.  karo ligoninėje. Įstojo į savanorius 1919 07 10.

Paulikas Petras, Marijonos

Gimė 1904 02 09 Užlaukės k. Tarnavo savanoriu 1920 11 13–1921 11 19. 1930 m. gyv. gimtinėje.

Rekašius Jonas, Jono

Gimė 1901 02 08 Gardamo mstl. 1928 m. gyv. Tauragės mst.

Šilinskas Stasys, Juozo

Gimė 1896 08 15 Spičių k. Tarnavo savanoriu nuo 1919 01 20, pašauktu – 1919 10 01–1922 07 21. 1930 m. gyv. gimtinėje.

Šimkus Aleksas, Zigmo

Gimė 1900 05 15 Kalininkų k. Nurodyta gimimo vieta pagal metrikus, kitur – Kalniškių k. Tarnavo 1919 02 24–1921 11 01. 1929 m. gyv. Naumiesčio vls. Šylių k.

Vaivada Stasys, Simo

Gimė 1897 09 28 Klebonų k. Tarnavo 1919 03 01–1921 11 05. 1937 m. gyv. Švėkšnos vls. Gedminaičių k.

Valančius Povilas, Povilo

Gimė 1900 05 07 Venckų k. Grandinis. Tarnavo savanoriu nuo 1919 04 20, pašauktu – 1919 10 01–1921 10 24. 1930 m. gyv. Kvėdarnos vls. Rudlaukių k.

Vasiliauskas Povilas, Antano

Gimė 1896 02 05 Šylių k. Tarnavo 1919 01 20–1921 11 20. 1935 m. gyv. Tauragės aps. Smukučio k.

Vingis Antanas, Vinco

Gimė 1902 03 27 Vanagių k. Tarnavo 1920 03 04–1922 05 21. Vachmistras. 1929 m. gyv. Klaipėdos mst.

Dauguma šių savanorių buvo 18-20 m. amžiaus. Vienam buvo tik 15. Pavieniai buvo sulaukę 22, 23, 26 m. Bemaž pusė jų savanoriais tapo 1919 m. sausį, likusieji 1919 02 12. Pradėjo savanoriai grįžti į tėviškes 1920 (6). Daugiausia grįžo 1921 m. Likusieji 4 grįžo 1922 m. Dviem savanoriams – Bružaičiui G. ir Nausėdai L. – nebuvo lemta sugrįžti. Pirmasis mirė 1920 01 03, o antrasis 1919 08 10 karo ligoninėse. Jų atminimas įamžintas Žemaičių Naumiesčio centre esančiame obeliske žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Tame obeliske taip pat įamžinti ir žuvę Nepriklausomybės kovose šauktiniai. Tai Bitinas D. iš Sugintų k., žuvęs 1919 05 23 prie Zarasų, Gudaitis A. iš Sugintų k., žuvęs 1919 06 14 prie Marijampolės, Stankus L. iš Pypliškės k., Rabinzonas L. iš Naumiesčio, Mickus A. iš Brokorių k., žuvęs 1922 07 14 prie Gelvonų, Kazlauskas K. iš Makių. Du žuvę – Mockus A. iš Makių k. ir Mockevičius A., žuvęs 1920 01 24 prie Alytaus – kol kas nėra įamžinti.

Paminklas buvo pastatytas 1928 05 15, sunaikintas 1951, atstatytas 1988 m. gruodį. Prieš karą prie jo vykdavo visų valstybinių švenčių minėjimai. Išlikusios fotografijos liudija, kad prie paminklo pagerbti žuvusių ir Lietuvos ateidavo tūkstančiai valsčiaus gyventojų.

Žemaičių Naumiestis, Vilniaus dienos minėjimas 1930 02 09. VMA Vrublevskių biblioteka e-archyvas – elibrary.mab.lt

Deja, dabar naumiestiškiai pagadino autentišką paminklo aplinką, šalia įrengę aukštą vėliavos laikiklį ir pakabindami kitą epochą menančią valsčiaus  vėliavą. Tai visiškas istorinės tautinės nuovokos neturėjimas. Juk tą įrenginį buvo galima įruošti šalia netoliese esančio akmeninio Žemaičių Naumiesčio herbo. Tikėtina, kad bus pasitaisyta ir ta vėliava atsiras šalia herbo.

Yra žinoma, kad Nepriklausomybės kovose yra dalyvavo šauktinis Gocentas Jonas, g.1897 m. Gardame. Tarnavo 1920-1922 m., dalyvavo mūšiuose prie Giedraičių.

Nepriklausomybės kovose dalyvavo ir Gudaitis Kristupas, g. 1894 m. Tarnavo 1919-1922. Dalyvavo kautynėse ties Merkine, Širvintomis, kur buvo sunkiai sužeistas. To laikotarpio šauktiniai turėtų būti ne mažiau gerbiami negu savanoriai.

Kadangi šauktinių sąrašai archyvuose yra netyrinėti, tai daug asmenų, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, matyt, yra dar nežinomi. Leidykla prašo visus, turinčius duomenų, fotografijų apie valsčiaus laisvės kovų 1918-1923 metų dalyvius, pranešti jai el. paštu leidykla@versme.lt.

Dr. Zigmas Malinauskas,

„Versmės“ leidyklos monografijos „Žemaičių Naumiestis“ sudarytojas ir redaktorius