Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) numato įsigyti elektrinį laivą-stūmiką, kuris būtų vienas iš numatomų įsigyti šešių elektrinių laivų-stūmikų, įgyvendinant 75 mln. Eur vertės projektą. Turint elektrinį laivyną būtų sukurta nulinės emisijos vidaus vandenų transporto grandinė tarp Kauno ir Klaipėdos uostų. Grandinę sudarytų 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų, 27 baterijų konteineriai bei uostų infrastruktūra – įkrovimo stotelės ir nauji kranai.

„Elektrinė flotilė leistų pasiekti nulines CO2 emisijas ir skatintų šalyje dar labiau plėtoti žaliąsias transporto grandines. Vandens transporto neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai ir puikus būdas gabenti stambiagabaričius krovinius“, – akcentuoja VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Transeuropiniam transporto TEN-T tinklui priklausantis Nemuno ir Kuršių marių vandens kelias tarp Kauno ir Klaipėdos ateityje gali tapti vienu moderniausių pasaulyje. Pirmasis šio strateginio plano etapas jau įgyvendintas. Pernai sezono pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas – modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu. iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį  gylį  laivakelyje. Šis projektas iš tiesų išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Palyginimui – panašiai sveria 11 tūkst. geležinkelio vagonų. Viso projekto metu pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 km. Sukurtą vandens kelią jau sėkmingai išbandė krovininiai ir pramoginiai laivai.

Žengiamas antrasis strateginio plano žingsnis – planuojama elektrinių krovininių laivų flotilė 260 km ilgio Nemuno kelyje. VVKD jau dabar kviečia tiekėjus teikti pasiūlymus ir pastabas dėl būsimo elektrinio laivyno – dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl elektrinio laivo-stūmiko pirkimo CVPP (eviesiejipirkimai.lt)

„Europos investicinio banko specialistai vertina, kad apie 2 mln. tonų esamų krovinių gali būti perkelta į vidaus vandenis. Direkcijos siūloma investicija į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidėtų prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeičiant elektriniais laivais. Valstybės valdomos įmonės turi galimybę inicijuoti išskirtinius projektus, kurie paveikia visą transporto sektoriaus modelį, siekti tvarios ekonomikos ir sukurti naujas transporto galimybes”, – sako V. Vinokurovas.

Planams pritaria Europos investicijų bankas, akademinio pasaulio ekspertai ir verslas. VVKD yra pasirašiusi partnerystės sutartį su Europos investiciniu banku (EIB), pagal kurią ši institucija skatins žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse. EIB užsakymu viena kompetentingiausių pasaulyje Nyderlandų konsultacinė bendrovė „Panteia“ atliko šio išskirtinio projekto galimybių studiją. Tarptautinėje ekspertų komandoje dirbusi VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė, transporto ekonomistė dr. Elena Plotnikova atskleidžia, kad studija patvirtino, jog mūsų šalyje vystyti vidaus vandenų laivybą yra tikslinga dėl daugelio priežasčių – ekonominių, aplinkosauginių, socialinių. Daugiau krovinių gabenant tvariu vandens keliu būtų pigiau, mažėtų oro tarša, autotransporto intensyvumas magistralėje Kaunas-Klaipėda, įvyktų mažiau skaudžių autoįvykių, kuriuose nukenčia ir žūva žmonės.

„Su vandens transporto sektoriumi nesusijusi visuomenės dalis stereotipiškai tebegalvoja, kad laivyba Lietuvoje sunyko negrįžtamai. Iš tiesų turime didžiulį potencialą vystyti pramoninę, keleivinę, rekreacinę laivybą ne tik Nemunu. Įsivaizduokime, kad sėdame į keleivinį laivą prie Baltojo tilto Vilniaus centre ir išlipame prie Vytauto tilto Kauno senamiestyje. Tikiu, kad ateityje taip tikrai bus. Privatizacijos laikotarpis vidaus vandenų laivininkystei buvo sudėtingas ir sektoriaus raida kuriam laikui buvo sustojusi. Bet tai ne vien Lietuvos, o visos Rytų Europos problema, nes norint palaikyti vidaus vandens kelių laivybą, reikalinga ir valstybinė strategija, ir atitinkamas finansavimas, kaip tai yra išvystytose tokios laivybos šalyse – Vokietijoje ar Nyderlanduose“, – kalba E. Plotnikova.

Susisiekimo min. inf.