Tag Archives: Lietuvoje

2025 m. lapkričio 5 d. – svarbiausi Lietuvos įvykiai

Ekonomika: „Swedbank“ sumažino Lietuvos 2025 m. BVP augimo prognozę „Swedbank“ analitikai vakar paskelbė atnaujintą Lietuvos ekonomikos prognozę: 2025 metų BVP augimo lūkesčiai mažinami nuo 3,0 % iki 2,5 %. Pagrindinės priežastys – silpnėjanti pramonės gamyba ir lėtėjantis eksportas. Tiesa, vidaus vartojimas ir atlyginimų augimas išlieka stiprūs, todėl ekonomika nekrenta į recesiją. Ekonomistai pažymi, kad energetikos sektorius išliks vienas stabiliausių, o atsigavimas tikėtinas 2026 m. Šaltinis: LRT, „Swedbank Research“ Viešieji finansai: valstybės kontrolė įspėja apie spartėjantį įsiskolinimą Valstybės kontrolieriaus ataskaitoje teigiama,

Plačiau... Aktualijos, Šalyje

Dešimt  euro sėkmės metų Lietuvoje: saugesnė valstybė ir finansų sistema, spartesnis gerovės augimas

2025 m. sausio 1 d. sukako 10 metų, kai Lietuvoje įvesta Europos Sąjungos (ES) bendroji valiuta euras. Man su kolegomis teko unikali proga aktyviai dalyvauti Lietuvos bankui rengiantis įvesti eurą ir vertinant euro įvedimo poveikį šalies ekonomikai. Pasibaigus pirmajam euro Lietuvoje dešimtmečiui galime pagrįstai pasidžiaugti bendrosios valiutos sėkme mūsų šalyje. Euras paspartino Lietuvos ekonomikos bei gyventojų realiųjų pajamų augimą ir pelnė visuomenės pasitikėjimą. Jau kuris laikas viešojoje erdvėje nebereikia įrodinėti euro įvedimo naudos. Euras – Europos vienybės įrankis ir simbolis

Plačiau... Aktualijos, Ūkis

Klimato kaita Lietuvoje: skaičiai ir faktai

2024-ieji buvo šilčiausi orų stebėjimo istorijoje, užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių. 2024-ieji Lietuvai tapo lemtingais metais, išryškinusiais klimato kaitos poveikį. Tai buvo šilčiausi metai per visą beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją . Vidutinė metinė oro temperatūra pakilo iki 9,5 °C, net 2,1 °C viršydama daugiametį vidurkį. Beveik visi metų mėnesiai, išskyrus sausį, buvo šiltesni už normą, o gamtos stichijos tapo vis dažnesnės ir intensyvesnės. Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12

Plačiau... Aktualijos, Uncategorized

Lietuvoje – 3 054 549 gyventojai

statistika

2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Šilutės rajone gyveno 40 908 gyventojai (19 893 vyrai ir 21 015 moterų), Pagėgių savivaldybės teritorijoje – 7836 gyventojai (3850 vyrų ir 3986 moterys). Tokius duomenis paskelbė Registrų centras 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje gyveno 1 489 119 vyrų ir 1 565 430 moterų. 203 694 gyventojai buvo nuo 75 iki 84 metų amžiaus, 83 589 gyventojai buvo 85 metų ir vyresni. 400 asmenų buvo vyresni nei 100 metų: 354 moterys ir

Plačiau... Pagrindinė, Šalyje

Nuo 2025 m. vairavimo egzaminai Lietuvoje – tik valstybine lietuvių arba oficialiomis ES kalbomis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti tik lietuvių arba kitomis oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis. Tai įtvirtinta Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakyme. Juo siekiama skatinti valstybinės kalbos vartojimą, stiprinti užsieniečių integraciją į visuomeninį gyvenimą bei užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis. „Šis sprendimas padės sumažinti išorės grėsmių poveikį nacionaliniam saugumui. Laikomės aiškios ir vertybiškai pagrįstos pozicijos – viešosios paslaugos Lietuvoje negali būti teikiamos šalies agresorės kalba. Kaip ES valstybė, užtikriname galimybę gauti

Plačiau... Aktualijos, Uncategorized

Išnykę vardai Lietuvoje

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje išnykę daugiau nei 100 vardų. Dalis jų išnyko dar šio tūkstantmečio pradžioje, kiti – ne taip jau seniai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad išnykę vardai buvo suteikti vos saujelei žmonių, daugiausia 20-čiai, kai kurių vardų savininkų tebuvo vienetai, iki 10-ies. Seniausiai išnykęs moteriškas vardas yra Domicelė – jis išnykusiu laikomas nuo 2002 m. balandžio 21 d. Šis moteriškas vardas buvo suteiktas 5 kartus. Seniausiai išnykęs vyriškas vardas – Fricis, jis išnykusiu laikomas nuo 2002 m. spalio

Plačiau... Gyvenimas, Šalyje

Lietuvos miškai gali išsiplėsti per 150 tūkst. hektarų

miškai

Dabartiniais duomenimis, maždaug trečdalį Lietuvos teritorijos sudaro miškai: jų ploto priskaičiuojama per 2 mln. hektarų. Tačiau vertinama, kad per artimiausią dešimtmetį šį plotą būtų galima padidinti maždaug dešimtadaliu, įveisiant naujus miškus. Taip rašoma „Arbonics“ pranešime žiniasklaidai.   „Mūsų skaičiavimais, prie dabartinių 2 mln. hektarų miškų jau šiandien būtų galima pridėti 150 tūkst. hektarų nenaudojamos ir apleistos žemės. Čia įveisus miškus, savo potencialo dabar neišnaudojantys laukai galėtų didesne apimtimi iš atmosferos surinkti anglies dioksidą (CO2). Be to, šių būsimų miškų savininkai

Plačiau... Aktualijos, Pagrindinė, Šalyje

Pasaulio tendencija – visuomenė senėja

Šiandien, spalio 1 d., visame pasaulyje minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja paskelbė ją 1990 m. Po metų Asamblėja patvirtino rezoliuciją, kurioje buvo išreikštas JT požiūris į senatvę, o šalys paragintos formuojant savo politiką laikytis šių nuostatų. Suvienytų tautų tinklapyje yra kiekvienai atmintinai dienai skirti atskiri puslapiai. Tarp jų ir  Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai. 2024 m. tema: Orus senėjimas: vyresnio amžiaus žmonių priežiūros ir paramos sistemų stiprinimo svarba visame pasaulyje Gyventojų senėjimas yra pagrindinė pasaulinė tendencija, keičianti visuomenes visame pasaulyje.

Plačiau... Aktualijos, Diena, Pagrindinė

Iš trijų Baltijos šalių vartojimo paskolos sparčiausiai auga Lietuvoje

Nors pastaruosius kelerius metus tiek Europoje, tiek visame pasaulyje netrūko ekonominių iššūkių, Lietuvos gyventojai savo vartojimo pernelyg neribojo. Eurostato duomenimis, vartojimo paskolų portfelis Lietuvoje per trejus metus padvigubėjo, vien per pastaruosius metus (nuo 2023 m. birželio) išaugęs trečdaliu iki 1,6 mlrd. eurų. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, šių metų birželio pabaigoje Lietuvoje buvo išduota vartojimo paskolų už beveik 1,6 mlrd. eurų – t. y., praktiškai tiek pat, kiek Estijoje ir Latvijoje kartu sudėjus (atitinkamai 800 ir 750 mln. eurų).

Plačiau... Gyvenimas, Uncategorized

Gera žinia specialybę užsienyje įgijusiems lietuviams – kvalifikacija bus pripažinta ir Lietuvoje

Nuo šiol užsienyje įgijus profesinę kvalifikaciją, ji bus pripažinta ir Lietuvoje. Į tėvynę norintiems grįžti lietuviams ar atvykstantiems užsieniečiams nebereikės dar kartą siekti užsienyje jau įgytų kompetencijų, kad galėtų sėkmingai įsidarbinti ar tęsti mokslus Lietuvos profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje. Iki šiol kiekvienas darbdavys ar mokymo įstaiga savarankiškai spręsdavo dėl konkrečios užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Vyriausybė patvirtino užsienyje įgyto išsilavinimo ir kvalifikacijų pripažinimo tvarkos aprašą. Nauja tvarka apims ne tik jau iki šiol galiojusį užsienyje įgyto aukštojo išsilavinimo,

Plačiau... Gyvenimas, Uncategorized

Orai: naktimis pašals, dienomis – keli laipsniai šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artimiausių dienų orus Lietuvoje. Kovo 4 d., pirmadienį, Lietuvoje vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, numatomi nedideli krituliai, vyraus lietus, šlapdriba. Vėjas rytų, šiaurės rytų, 7-12 m/s. Aukščiausia temperatūra 2-7 laipsniai šilumos. Kovo 5 d., antradienį, pietinėje Lietuvoje vietomis iškris krituliai, daugiausia nedideli, vyraus šlapdriba, lietus. Vėjas daugiausia rytų, 8-13 m/s, kai kur gūsiai 15-17 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, dieną 5-10 laipsnių šilumos. Kovo 5 d., trečiadienį, kritulių nenumatoma. Vėjas daugiausia rytų,

Plačiau... Aktualijos, Uncategorized

Žalioji laivyba Lietuvą gali iškelti į pasaulio lyderius

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) numato įsigyti elektrinį laivą-stūmiką, kuris būtų vienas iš numatomų įsigyti šešių elektrinių laivų-stūmikų, įgyvendinant 75 mln. Eur vertės projektą. Turint elektrinį laivyną būtų sukurta nulinės emisijos vidaus vandenų transporto grandinė tarp Kauno ir Klaipėdos uostų. Grandinę sudarytų 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų, 27 baterijų konteineriai bei uostų infrastruktūra – įkrovimo stotelės ir nauji kranai. „Elektrinė flotilė leistų pasiekti nulines CO2 emisijas ir skatintų šalyje dar labiau plėtoti žaliąsias transporto grandines. Vandens transporto neriboja nei

Plačiau... Ūkis, Uncategorized

Dėl ko iš tiesų sumažėjo paukščių Lietuvoje

Mokslo ir verslo atstovai pastebi, kad paukščių mažėjimo priežasčių yra daug, o mažėjimą ūkininkaujamuose plotuose lėmė iki praėjusių metų buvusi ydinga žemės ūkio politika, kuri ne tik netiesiogiai skatino naikinti paukščiams palankius kraštovaizdžio elementus, bet netgi baudė ūkininkus už veiksmus, kurie yra palankūs bioįvairovei. Tuo pačiu ekspertai teigia, kad žemės ūkis turi būti vertinamas ne kaip grėsmė paukščiams, o kaip sprendimas, nes skatinant tvarų ūkininkavimą galima padėti atkurti jiems tinkamas buveines ir kartu sumenkusias populiacijas. Paukščių mažėjimas – daugiabriaunė problema

Plačiau... Pagrindinė, Uncategorized

Pernai į Lietuvos vandens telkinius įžuvinta beveik 16 milijonų įvairių rūšių žuvų

Praėjusiais metais, vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2023 m. planu, į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius išleista 15,9 mln. vnt. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Vandens telkiniai praturtinti įspūdingu kiekiu europinių ungurių, lašišų, šlakių, vėgėlių, lydekų, sterkų ir kitų žuvų rūšių jaunikliais. Siekiant gausinti vertingų žuvų populiacijas, užtikrinti bioįvairovę valstybiniu mastu, pernai įgyvendintas ne vienas projektas, leisiantis ateityje didinti įveisiamų, ypač plėšriųjų žuvų kiekius. Žuvivaisos planą kasmet pagal mokslininkų teikiamas rekomendacijas sudaro ir tvirtina Žemės ūkio ministerija.

Plačiau... Aktualijos, Uncategorized

Lietuva padarė bene didžiausią pažangą mažinant alkoholio vartojimą

Legalaus alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja jau antrą dešimtmetį ir kiekviena veiksminga kontrolės priemonė šį mažėjimą paspartina. 2015-2016 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą įvardino kaip daugiausiai alkoholinių gėrimų suvartojančią šalį, o jau po ketverių metų (2019 metais) Lietuva atsidūrė 6-oje vietoje ir PSO vertinama kaip padariusi bene didžiausią pažangą mažinant alkoholio vartojimą. Per šį laikotarpį žymiai sumažėjo ir 15-64 m. amžiaus gyventojų dažnas nesaikingas alkoholio vartojimas. Tai garantuoja ir mažesnes sveikatos problemas. Šie teigiami poslinkiai aptarti Narkotikų, tabako ir alkoholio

Plačiau... Pagrindinė, Uncategorized

Įvykių kronika: 1991 m. sausio įvykiai Lietuvoje ir pasaulio reakcija

Laisvės gynėjų diena – sausio 13 d. minima Lietuvos atmintina diena. Keliama Lietuvos valstybės vėliava. Prieš 33 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. Šia proga pateikiame 2002 m. lapkritį paskelbtą  istoriko dr. Gedimino RUDŽIO publikaciją. Palyginus XIX-XX amžių sandūroje ir XX amžiaus pabaigoje vykusius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procesus, galima pastebėti ir labai įdomių paralelių,

Plačiau... Aktualijos, Pagrindinė, Šalyje

Lietuvoje daugėja dviratininkų: penktadalis mina dažnai, daugiausia – didžiuosiuose miestuose, moterys – rečiau negu vyrai

Susisiekimo ministerija ir šalies savivaldybės skatina dviračių transportą kaip alternatyvą kasdienėms kelionėms automobiliais. Vieningas požiūris į dviračių infrastruktūros plėtrą jau duoda rezultatų – 6 iš 10 lietuvių yra prisijaukinę šią transporto priemonę. Kas dešimtas šalies gyventojas ant dviračio sėda bent kelis kartus per mėnesį, kartą per savaitę ir dažniau dviračiu keliauja penktadalis, iš kurių 3 proc. pedalus mina kasdien. Tai parodė Susisiekimo ministerijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta reprezentatyvi apklausa. Šios apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, kiek Lietuvoje populiaru dviračiu

Plačiau... Gyvenimas, Uncategorized

Nauji mokslo metai – seni skauduliai: paauglių patyčios Lietuvoje nesiliauja

Prasidėjus naujiems mokslo metams mokyklos tampa ir paauglių emocinių išgyvenimų vieta. Į pamokas sugrįžę jaunuoliai turi įveikti ne tik mokslo, bet ir tarpusavio santykių iššūkius. „Vaikų linijos“ konsultantai kasmet girdi šimtus skaudžių istorijų apie paauglių patyčias, kurias jie patiria ugdymo įstaigose. „Vaikų linijos“ konsultantė ir savanorių mokytoja Kristina Gaižiūnienė dažnai lankosi mokyklose, pristatydama „Vaikų liniją“ ir kalbėdama apie patyčias. Ji tvirtina, kad kokios bebūtų patyčios – tarp berniukų ar mergaičių, ar elektroninėje erdvėje, ar gyvai – bet kokioje amžiaus grupėje

Plačiau... Gyvenimas, Uncategorized

Atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse: skirtumas tarp sostinės ir likusios Lietuvos – 400 eurų 

2023 m. antrąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 400,3 Eur, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 2 219,6 Eur ir, palyginus su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 819,3 Eur ir per ketvirtį išaugo 2,8 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2023 m. antrąjį ketvirtį sudarė 400,3 Eur ir

Plačiau... Gyvenimas, Uncategorized

Tyrimas: lietuviai vaikams duoda daugiausia kišenpinigių iš visų Baltijos šalių

taupyklė

Lietuvos gyventojai vaikams duoda didesnius kišenpinigius nei kaimynai latviai ir estai, rodo „Citadele“ užsakymu „Norstat“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. 27 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė vaikams per savaitę duodantys 10-19 eurų arba daugiau nei 2 eurus per dieną. Latvijoje tiek kišenpinigių vaikams duodantys nurodė 18 proc., o Estijoje – 21 proc. tėvų. „Klausimas, kada pradėti vaikui duoti kišenpinigius ir kiek jų duoti, iškyla visiems tėvams. Sprendimas priklauso nuo individualios šeimos situacijos, tačiau rekomenduojama suteikti vaikams galimybę turėti savo pinigų, kai

Plačiau... Gyvenimas, Uncategorized

Naujausia statistika: Lietuvos keliais rieda daugiau nei 16 tūkst. elektromobilių

Lietuvoje elektra varomų transporto priemonių skaičius kelerius pastaruosius metus pastebimai didėja. VĮ „Regitra“ duomenimis, nuo 2020 m. pradžios šių transporto priemonių šalies gatvėse padaugėjo net šešis kartus, t. y. nuo 2600 iki daugiau nei 16 tūkst. elektromobilių šiuo metu. Elektromobiliai ir hibridai 2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 16 120 elektromobilių. Didžioji jų dalis – 9827 – yra grynieji elektromobiliai. Įkraunamų hibridų priskaičiuojama 6293. Kiekvieną šių metų mėnesį elektromobilių skaičius šalyje paauga 500 vnt., tuo tarpu 2018–2020 m.

Plačiau... Gyvenimas, Šalyje, Ūkis, Uncategorized

Lietuvoje įsigyjama daugiausiai elektromobilių iš visų Baltijos šalių

Pirmąjį 2023 m. pusmetį naujų elektromobilių registracijų skaičius Lietuvoje išaugo 72 proc. Lyginant bendrą automobilių kiekį, Lietuvoje per šį pusmetį naujų elektromobilių registruota daugiausiai iš Baltijos šalių – užregistruoti 1009 automobiliai, lyginant su 586-iais tuo pačiu laikotarpiu pernai. Latvijoje per atitinkamą laikotarpį užregistruotas 901 naujas elektromobilis, Estijoje – 644, rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenys. Nors Lietuvoje elektromobilių registracijų skaičius išaugo 72 proc., pagal registracijų augimą Europoje Lietuva užima tik 13 vietą. Latvijos rinka per pirmąjį pusmetį išaugo net 119

Plačiau... Ūkis, Uncategorized

Savivaldybėse plečiamas priedangų, skirtų pasislėpti oro pavojaus atveju, tinklas 

Šalies savivaldybėse papildomai identifikuoti dar 400 priedangoms tinkami pastatai. Iš viso priedangų, skirtų apsisaugoti karinių grėsmių atveju, šalyje jau – 2 272. Jose prireikus galėtų slėptis maždaug 660 tūkst. arba 23 proc. šalies gyventojų. Bendras siektinas rodiklis šalies mastu – kad priedangų užtektų 50 proc. gyventojų (miestų savivaldybėse – 60 proc., rajonų – 40 proc.). Siekiant didinti gyventojų saugumą, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu savivaldybėms buvo parengtos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos. „Specialiuoju priedangos ženklu pažymima vis daugiau statinių

Plačiau... Aktualijos, Uncategorized

Sukčiavimo būdai nesensta: Lietuvoje vėl pasipylė „Wangiri“ atakos

Kibernetinės atakos sukasi ratu – retėjant vienoms, jas keičia kitos. Šiemet Lietuvoje netikėtai į viršų vėl šovė „Wangiri“ tipo sukčiavimų skaičius, rodo naujausia „Telia“ statistika. Per pirmąjį šių metų pusmetį „Telia“ užblokavo beveik 150 tūkst. tokio sukčiavimo atvejų. Ekspertai dėl to pavojaus varpais dar neskambina, tačiau pabrėžia, jog išlaikyti budrumą privalome nuolat. „Kovodami su „Wangiri“ schema, kai pelnomasi iš perskambinimo didelio tarifo numeriu, prieš beveik ketverius metus vieni pirmųjų pasaulyje savo tinkle įsidiegėme specialius filtrus. Deja, aferistai mūsų šalies vis

Plačiau... Aktualijos, Uncategorized

KPMG tyrimas: kas penkta cigaretė – nelegali, kontrabanda iš Baltarusijos – milžiniška

Kasmetinis KPMG tyrimas atskleidė, kad Lietuva lieka viena iš nelegalios cigarečių prekybos „lyderių“ Europos Sąjungoje. Jų rinka 2022 m. tebebuvo panašiame lygyje kaip ir ankstesniais metais – kas penkta mūsų šalyje surūkoma cigaretė yra nelegali. Dėl to pernai šalies biudžetas neteko apie 80 mln. eurų potencialių pajamų – 1 mln. daugiau nei ankstesniais metais. Nelegalią cigarečių rinką tiriantis pasaulinis profesinių paslaugų bendrovių tinklas KPMG įvertino padėtį 27-iose ES valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje bei naujai į tyrimą

Plačiau... Aktualijos, Uncategorized

Lietuvoje dvi naujos specialybės oro uostų keleivių srautams aptarnauti

Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei antžeminio aptarnavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis, pristato dvi Lietuvoje naujas profesinio mokymo specialybes. Nuo rugsėjo 1 d. Vilniuje ir Kaune bus pradėta ruošti oro uosto keleivių aptarnavimo ir orlaivio antžeminio aptarnavimo specialistus. Mokymas vyks Vilniaus technologijų ir inžinerijos bei Kauno technologijų mokymo centruose. Atsirado poreikis Naujų profesinio mokymo specialybių poreikį padiktavo didėjantys keleivių srautai Lietuvos oro uostuose. Vilniaus ir Kauno oro uostuose augant keleivių ir skrydžių skaičiui, kilo būtinybė ne tik

Plačiau... Gyvenimas, Šalyje

Šalies pasienyje pratęsta nepaprastoji padėtis

Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį iki šių metų gegužės 2 d. 24 valandos 00 minučių. Nepaprastoji padėtis ir toliau galiotų visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, taip pat pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nepaprastoji padėtis baigs galioti kovo 16 d. 24 valandą 00 minučių. „Jau metus tęsiasi Rusijos karinė agresija Ukrainoje –

Plačiau... Aktualijos, Uncategorized

Kaip suplanuoti kelionę Lietuvoje?

Vykstate į kelionę? Nesvarbu, ar išvykstate iš namų į kitą miestą, ar skrendate į paskirties vietą, automobilio nuoma yra puikus pasirinkimas jūsų kelionei. Keliavimas patogiai svarbus kiekvienam, niekas nenori atostogų metu rūpintis sugedusiu automobiliu, sprogusia padanga ar kitais nemaloniais nutikimais. Taigi, kyla tik vienas klausimas: kaip suplanuoti kelionę? Suplanuokite savo kelionės maršrutą Pirmiausia suplanuokite maršrutą, kuriuo norite važiuoti. Nuspręskite, kokias vietas ir (arba) draugus (jei tokių yra) norite pamatyti pakeliui. Suplanuokite savo maršrutą aplink šiuos apsilankymus. Kiti aspektai, į kuriuos

Plačiau... Laisvalaikis, Uncategorized

Kompensuojamuosius vaistus Lietuvoje vartoja beveik pusė pacientų

Praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. gyventojų. Tai yra 42 procentai prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta analizė. 2022 m. kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) suvartojimo analizės duomenimis, pernai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, įskaitant ir rajonų gyventojus, kompensuojamųjų vaistų ir MPP įsigijo 52 proc. Vilniaus, 54 proc. Kauno, 60 proc. Klaipėdos, po 63 proc. Šiaulių ir Panevėžio gyventojų. Pastebėta, kad didmiesčiuose per metus vaistų  suvartojimas išaugo

Plačiau... Aktualijos, Uncategorized

Pensinio amžiaus žmonių beveik dvigubai daugiau nei jaunimo

Nors Lietuvoje šiemet dėl įvairių krizių laisvų darbo vietų skaičius kiek sumažėjo, tačiau darbuotojų trūkumas šalyje jaučiamas ir toliau. Mažėjanti Lietuva nebegali savais resursais užpildyti šio poreikio, todėl jos darbo rinką pasiekia vis didesnis oficialus ir neoficialus trečiųjų šalių darbuotojų skaičius. Vien 2023-iems metams patvirtinta atvykstančių specialistų kvota siekia 10 000, o iš viso Lietuvoje jau darbuojasi per 100 000 užsieniečių. Lietuvos gyventojų per tris dešimtmečius sumažėjo ketvirtadaliu  Aplinkui siaučiant karui, ekonominėms, finansinėms ir politinėms krizėms, vis dažniau mąstome apie

Plačiau... Aktualijos, Pagrindinė, Šalyje

Tarp trijų pagrindinių 2021 m. mirties priežasčių – ir COVID-19

Higienos instituto išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės (22,9 tūkst. vyrų ir 24,9 tūkst. moterų), t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais. COVID-19 liga pateko į pagrindinių trijų mirties priežasčių trejetuką – nusinešė daugiausia gyvybių po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų.   Mirusiųjų statistika 2021 m. 22,3 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m., beveik pusė (46,8 proc.) jų mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (30,9 proc.) – 85 m. ir vyresni. Penkios pagrindinės mirties

Plačiau... Aktualijos, Gyvenimas, Sveikata

Pernai Lietuvoje buvo šilčiausi metai

2020 m. Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją! Pernai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,2 °C, o tai yra net 2,3 °C daugiau nei vidutinė daugiametė (1981-2010 m. vidurkis) oro temperatūra. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2020 m. pralenkė iki šiol buvusius šilčiausius 2019 m., kai buvo registruota 8,8 °C vidutinė metinė oro temperatūra, bei 2015 m. (8,3 °C). Pirmą kartą per meteorologinių stebėjimų istoriją vidutinė metinė šalies oro temperatūra peržengė 9 °C ribą. Aukščiausia vidutinė metinė oro

Plačiau... Aktualijos, Gyvenimas, Šalyje