2025 m. lapkričio 5 d. – svarbiausi Lietuvos įvykiai

Ekonomika: „Swedbank“ sumažino Lietuvos 2025 m. BVP augimo prognozę

„Swedbank“ analitikai vakar paskelbė atnaujintą Lietuvos ekonomikos prognozę: 2025 metų BVP augimo lūkesčiai mažinami nuo 3,0 % iki 2,5 %.
Pagrindinės priežastys – silpnėjanti pramonės gamyba ir lėtėjantis eksportas. Tiesa, vidaus vartojimas ir atlyginimų augimas išlieka stiprūs, todėl ekonomika nekrenta į recesiją.
Ekonomistai pažymi, kad energetikos sektorius išliks vienas stabiliausių, o atsigavimas tikėtinas 2026 m.
   Šaltinis: LRT, „Swedbank Research“

Viešieji finansai: valstybės kontrolė įspėja apie spartėjantį įsiskolinimą

Valstybės kontrolieriaus ataskaitoje teigiama, kad „Lietuvos valstybės skola auga greičiau, nei numatyta biudžete“, ir jau viršija 38 % BVP.
Didžiausią įtaką daro gynybos ir socialinės išlaidos, kurios šiemet padidėjo daugiau nei planuota. Auditoriai perspėja, jog 2026 m. gali reikėti mažinti investicijų tempą arba didinti kai kuriuos mokesčius.
   Šaltinis: Valstybės kontrolė, Delfi.lt

Politika: Seime siūlomas įstatymo pakeitimas dėl imigrantų šeimų susijungimo

Grupė parlamentarų pateikė įstatymo projektą, pagal kurį užsieniečiams, dirbantiems Lietuvoje, būtų ribojama teisė atsivežti šeimos narius.
Argumentas – didėjanti migracija ir infrastruktūros apkrovos.
Projektas jau sukėlė diskusijų: dalis verslo organizacijų teigia, kad tai pablogins kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą.
Šaltinis: LRT.lt 

Saugumas: Vilniaus oro uoste – laikinas skrydžių sustabdymas dėl bepiločio aparato

Vakar vakare Vilniaus oro uostas buvo trumpam sustabdęs skrydžius, kai radarai užfiksavo neidentifikuotą bepiločio aparato (drone) signalą netoli oro uosto zonos.
Skrydžiai atnaujinti po maždaug 40 minučių. Nors grėsmė nepatvirtinta, incidentas tiriamas kartu su kariuomenės Oro gynybos vienetais.
Tai jau trečias toks atvejis per šiuos metus, keliantis klausimus dėl infrastruktūros saugumo.
Šaltinis: LRT, BNS 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite