Tag Archives: laivyba

Kuršių mariose – užbaigti laivybos darbai ties Kintais, Šturmuose – ne

AB Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) žemsiurbė „Upyna“ rugpjūčio 31 d., užbaigė įplaukos į Kintų prieplauką valymo darbus. Nuo šiol laivai galės saugiai pasiekti uostelį iš valstybinės reikšmės vandens kelio Dreverna-Ventė. „Atnaujinta įplauka reiškia patogesnį ir saugesnį kelią žvejams, turistams bei vietos bendruomenėms. Tokie darbai rodo, kad galime sėkmingai derinti laivybos poreikius su atsakingu požiūriu į aplinkosaugą“, – teigia VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas. Jam antrina Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Kintuose išvalytas 580 metrų ilgio ruožas – pašalinta

Pagerintos laivybos sąlygos ties Lankupių šliuzu

laivyba

AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD) atliko valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio valymo darbus ties Lankupių šliuzu – vietoje, kur Minija jungiasi su Karaliaus Vilhelmo kanalu. Dėl sąnašų kaupimosi šioje vietoje reguliariai susidaro seklumos, todėl laivakelio pralaidumas mažėja, o saugios laivybos sąlygos tampa ribotos. Paskutinį kartą šis ruožas buvo valytas 2022 m. Darbavosi žemsiurbė „Nemunaitis“, iš kanalo pašalinta apie 1,2 tūkst. m³ sąnašinio grunto. 150 metrų ilgio ruože buvo atkurtas apie 10-15 metrų pločio kelias laivams, gylis padidintas iki 1,5

Žalioji laivyba Lietuvą gali iškelti į pasaulio lyderius

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) numato įsigyti elektrinį laivą-stūmiką, kuris būtų vienas iš numatomų įsigyti šešių elektrinių laivų-stūmikų, įgyvendinant 75 mln. Eur vertės projektą. Turint elektrinį laivyną būtų sukurta nulinės emisijos vidaus vandenų transporto grandinė tarp Kauno ir Klaipėdos uostų. Grandinę sudarytų 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų, 27 baterijų konteineriai bei uostų infrastruktūra – įkrovimo stotelės ir nauji kranai. „Elektrinė flotilė leistų pasiekti nulines CO2 emisijas ir skatintų šalyje dar labiau plėtoti žaliąsias transporto grandines. Vandens transporto neriboja nei

Laivyba Nemune išgyvena atgimimą

Ilgą laiką Lietuvoje vandens keliai buvo užmiršti, o Nemunas atrodė tarsi apleistas, tačiau prieš porą metų pradėtas Europos Sąjungos (ES) projektas, pagal kurį reikėjo pastatyti daugiau negu 500-us pusinių užtvankų – bunų, laivybą upėje atgaivino. Į Nemuno sutvarkymą per paskutinius 2-3 metus investuota 23,2 mln. Eur ES investicijų. „Neseniai ES buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad laivyba žmonėms yra pats pigiausias ir patraukliausias kelias, vertinant socialinius kaštus. Pavyzdžiui, viena barža gali atgabenti tokį krovinį, kokį gali atvežti 50-90 vilkikų, todėl

Išskirtinio dydžio krovinys Nemunu pro Rusnę sėkmingai atplukdytas į Klaipėdos uostą

Lapkričio 4-os rytą krovininėje Marvelės prieplaukoje Kaune buvo pakrautos keturios įspūdingo dydžio metalinės talpyklos į AB Vidaus vandens kelių direkcijos valdomą baržą. Krovinys valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu lapkričio 7 d. atplukdytas į Klaipėdos konteinerių terminalą. Nemunu į Klaipėdą atplukdytos vienos seniausių metalo apdirbimo sektoriaus įmonių Lietuvoje, didžiausios regione slėginių indų gamintojos „Astra” metalinės talpyklos. Krovinį sudarė 4 talpyklos, skirtos chemijos pramonei, susijusiai su ateities technologijomis. Didžiausios pakrautos talpos parametrai: 22 m ilgio, 6,20 m plotis ir 6,30 m aukštis.

Paskutinis Nemuno vagos tvarkymo etapas pradėtas Pagėgių ir Šilutės krašte

Nemuno upės ruožas nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto yra pagrindinis Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias, tarptautinio TEN-T tinklo dalis E-41. Numatyta iki 2024 m. pritaikyti šį kelią intensyviai krovininei, pramoginei ir keleivinei laivininkystei. Vidaus vandens kelių direkcijos rangovas Nemuno kelio E-41 modernizavimo darbus pradėjo praėjusiais metais, o šiemet planuojama užbaigti jau daugiau nei 80 proc. projekto apimties darbų. Šiuo metu vykdomame Nemuno vagos tvarkymo projekte numatyta atnaujinti ar pastatyti 500 bunų – tai minimalus bunų skaičius siekiant užtikrinti