Nemuno upės ruožas nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto yra pagrindinis Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias, tarptautinio TEN-T tinklo dalis E-41. Numatyta iki 2024 m. pritaikyti šį kelią intensyviai krovininei, pramoginei ir keleivinei laivininkystei.

Vidaus vandens kelių direkcijos rangovas Nemuno kelio E-41 modernizavimo darbus pradėjo praėjusiais metais, o šiemet planuojama užbaigti jau daugiau nei 80 proc. projekto apimties darbų.

Šiuo metu vykdomame Nemuno vagos tvarkymo projekte numatyta atnaujinti ar pastatyti 500 bunų – tai minimalus bunų skaičius siekiant užtikrinti laivybai reikiamus gylius. Upės vaga bus tiesesnė, sumažės krantų bei dugno erozija.

Vagos modernizavimo darbai trimis etapais  

2021 m. buvo atlikti pirmojo etapo darbai Kaune ir Kauno rajone bei pradėtas antras modernizavimo etapas Šakių ir Jurbarko rajonų savivaldybėse. Būtent antrame ruože šiemet vyko intensyviausi laivybos gerinimo darbai vyko. Šiame ruože sausmečiu Nemuno laivakelio situacija buvo itin sudėtinga. Upės vaga užsinešdavo nešmenimis, o susidariusios seklumos kėlė grėsmę ne tik ant jų užplaukusiems laivams, bet ir vandens transporto naudotojų saugumui. Todėl čia bus pastatyta daugiausiai bunų iš visų trijų projekto ruožų.

2022 metų rudenį Nemune jau pastatytos 343 bunos. Sąnašos nebesikaups laivybai skirtoje upės dalyje, jos nusės tarpbuniuose arba bus pašalinamos žemsiurbėmis – laivakelio priežiūra taps gerokai paprastesnė.

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas anksčiau yra aiškinęs, kas yra tos bunos: „Bunos – tai vokiečių išradimas, kuriam jau per 150 metų. Natūraliai tekanti upė yra linkusi graužti krantus ir platėti. Tai reiškia – upė palengva seklėja. Ilgainiui – kuo seklesnis vanduo, tuo prasčiau laivybai. Bunos padeda išlaikyti gilią ir laivybai tinkamą upės vagą“.

Kaip tai veikia?

Tam tikru atstumu statmenai upės srovei įrengiami kyšuliai. Taip tarsi imituojamas upės vagos susiaurėjimas. Tokiu būdu upės srovė sustiprėja ir pati sėkmingai išvalo savo giliausią vagos vietą, ją ištiesina. Visos upės sąnašos jau sėda ne laivybai skirtoje vagos dalyje, o už bunų, į pakrantės pusę.

Srovė tokiu atveju graužia ne krantus, o pati gilina ir valo vagą, kuri tampa tiesesne ir vingiuose nesiblaško nuo vieno kranto prie kito.

Laivybai tinkamos giliausios upės vietos tvarkyti jau beveik nereikia. Bunos reikalauja minimalios priežiūros, kurioms skirtų kaštų niekaip nepalyginti su tais, kuriuos tektų išeikvoti dirbtinai nuolat gilinant ir valant upės vagą.

 Pradėjo trečią darbų etapą

Vidaus vandens kelių direkcijos rangovas jau pradėjo trečiąjį – paskutinįjį – darbų etapą Pagėgių bei Šilutės r. savivaldybėse.

Projektą planuojama užpabaigti 2023 metais. Bus sudarytos palankios sąlygos vykdyti krovininę, keleivinę ir pramoginę laivybą Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių visu navigacijos laikotarpiu.

Tai esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upe, įskaitant ir sausmečio laikotarpį. Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja infrastruktūrą, stato baržas ir ruošia perimti dešimtadalį šalies krovininio transporto srauto.

Vidaus vandens kelių direkcija jau dabar sulaukia laivavedžių pastebėjimų apie esminius pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis. Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis labiausiai bus jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis.

„Galime labai pasidžiaugti, jog 2022 metais visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors šiemet visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai. Lietuvoje vandens lygio pažemėjimas fiksuotas tik nuo rugpjūčio mėnesio. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą. Pagausėja laivų upėje“, – pasakoja generalinis direktorius V. Vinokurovas.

Vidaus vandens kelių direkcijos inf.