Yra toks kraštas Lietuvoj…

Šilutės rajono savivaldybės garbės ambasadorės Nijolės Černiauskienės padėka

Tai Pamario arba Mažosios Lietuvos kraštas, jo sostinė – Šilutė, šio krašto širdis – nuostabioji Rusnės sala, su jos  žmonėmis, gandrų lizdais ir tyvuliuojančia vandens ramybe.

Ilgai svajota atvykti su savo tautinių šokių grupe „Rusne“ (Čikaga, JAV) į Lietuvą, Šilutę, Rusnę. Supažindinti savo šokėjas, jų vaikučius, gimines su šiuo unikaliu žemės lopinėliu.

Svajonės pildosi!

Šilutės miesto 512 metų ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti tautinių šokių  grupė „Rusnė“ paruošė šiam kraštui vienintelę ir unikalią dviejų dalių šokių programą  „Kuršmarių vėjai“.

1 dalis – „Pamario krašto legendos, pasakos ir sakmės”. Visi šokiai buvo sukurti remiantis šio krašto tautosaka, senosiomis dainomis ir istorijomis. Programą kūrė choreografė Nijolė Černiauskienė. Šioje dalyje skambėjo ir šišioniškių kalba ir šiam kraštui skirta kanklių muzika.

2 dalyje „Mūsų kraštas“ linksmai sukosi Šilutės „Atlajos“  šokėjai (vad. Rita Kurpeikytė), „Juknaičių“  šokėjų poros (vad. Loreta Margarita Černeckienė), grojo kanklininkių ansamblio „Žemyna“ atlikėjos (vad. Žemyna Trinkūnaitė). „Rusnės” šokėjos dėkoja šioms grupėms ir jų vadovėms.

Negalime žodžiais išreikšti savo dėkingumo žmonėms, kurie padarė tiek daug, kad mes čia atvyktume, kad galėtume pasveikinti visus šio krašto žmones.

„Rusnės“ šokėjos buvo sužavėtos šio krašto grožiu, istorija, puikiu, nuoširdžiu priėmimu ir bendravimu bei  operatyvia pagalba, nuostabiu oru, kurio taip tikėjomės.

Nuoširdžiai dėkojame Šilutes rajono savivaldybės atstovei ryšiams su visuomene Ramunei Dadūraitei, kuri buvo šio koncerto koordinatorė, pagalbininkė, patarėja. Ramunė mūsų grupei skyrė daug dėmesio ir nuoširdumo.

Dėkojame Šilutes rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui, sutikusiam mus priimti, radusiam laiko pabendrauti, susipažinti.

Ačiū Šilutės r. savivaldybės Kultūros poskyrio vedėjai Vilmai Griškevičienei, Kultūros ir pramogų centro direktorei Jūratei Pancerovai, kurios palaikė mano idėją ir lydėjo viso pasiruošimo metu savo patarimais, pasiūlymais ir pagalba.

Ačiū už repeticijai suteiktą nuostabią jūsų miesto sceną, ačiū puikiam garso operatoriui Valdui Lacko.

Koncertas baigėsi, praėjo šventė, tačiau „Rusnės” šokėjų širdis dar ilgai virpins šių nuostabių akimirkų, praleistų Šilutės miesto šventėje, prisiminimai.

Tautinių šokių grupės RUSNĖ vardu visiems tariame nuoširdų ačiū!

Tautinių šokių grupės RUSNĖ vadovė, choreografė-baletmeisterė,

Šilutės rajono savivaldybės garbės ambasadorė

Nijolė Černiauskienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite