Ypatingi lietuviškų šventinių pusryčių receptai – viskas tik iš vietinių produktų

Ši savaitė ypatinga – vasario 16 dieną švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo datą. Iš ryto su visa Lietuva iškėlę vėliavas ir sugiedoję „Tautišką giesmę“, sėsime prie šventinio pusryčių stalo. O kad ir pusryčių stalas atspindėtų šią reikšmingą progą, „Lidl“ kviečia pasigaminti šventinius pusryčius tik iš kokybiškų ir savo skoniu niekam neprilygstančių lietuviškų produktų.

Vasario 16-ąją atšvęskime ir patriotiškai, ir sočiai!

Lietuviška produkcija – pažįstamas ir jau mylimas skonis. Iš lietuviškų ūkių atsakingai atrenkami ir į „Lidl” parduotuves patenkantys maisto produktai: daržovės, vaisiai, pieno produktai bei kepiniai pasižymi savo aukšta kokybe, ekologiškumu ir ypatingai natūraliu skoniu. Tokiu, koks mus lydi visą gyvenimą.

Lietuviškų produktų skoniu gera mėgautis kiekvieną dieną. Tačiau per valstybines šventes tokie patiekalai atsiskleidžia naujomis spalvomis. Dieną, kai mename savo šalies nepriklausomybės atkūrimo datą, suklestėjusią valstybę ir jos kulinarinį paveldą, negalime praleisti progos ir nepasimėgauti lietuviškais produktais bei patiekalais.

Tad tinkamai pasiruoškite ir pradėkite savo dieną nuo gausių, skanių ir lietuviškų pusryčių. Ant šventinio stalo gali atsirasti ir „Lidl“ parduotuvių asortimente randama pjaustyta vytinta dešra „Pikok“, ir tradicinis „Ilzenbergo dvaro“ varškės sūris, ir laikinojoje sostinėje kepami „Naminiai“ sausainiai. O sočių pusryčių žvaigždėmis tegul tampa vaikystę primenantys varškėtukai su morkomis, žaliasis agurkėlių kokteilis ir čia pat, Lietuvoje, augintų burokėlių keksiukai.

Purūs varškės varškėtukai, menantys vaikystę lietuviškame kaime

Šventinius pusryčius pradėkite valgydami tradicinius varškėtukus su lietuviškomis morkomis, o privataus prekės ženklo „Pilos“ Lietuvoje gaminama varškė patiekalui suteiks dar gardesnį skonį.

Varškėtukams pagaminti jums reikės: 500 gramų varškės „Pilos“, 1 didelės morkos, 2 didelių  kiaušinių, 2 valgomųjų šaukštų cukraus, 200 gramų miltų, gabalėlio sviesto „Pilos“, grietinės „Pilos“ (pagal skonį), aliejaus (kepimui).

Morkas nuplaukite, nuskuskite ir smulkiai sutarkuokite. Varškę pertrinkite per sietelį. Sudėkite morkas, suberkite miltus, įmuškite kiaušinį, įberkite cukraus ir gerai išmaišykite.

Iš gautos masės suformuokite apskritus paplotėlius ir kepkite aliejuje ant vidutinio stiprumo ugnies. Kepimo pabaigoje įdėkite gabalėlį sviesto ir dar šiek tiek pakepkite iš abiejų pusių. Patiekite su dosniu grietinės šaukštu ar namine lietuviškų uogų uogiene. Taip, kaip vaikystėje, viskas bus suvalgyta iki paskutinio kąsnio!

Lietuviška gaiva – žaliasis šviežių agurkėlių kokteilis

Sotūs pusryčiai neatskiriami ir nuo skonio receptorius atgaivinančių gėrimų. Vienas tokių – bene geriausia, ką turime iš gamtos: pavasario gaiva dvelkiantis pirmųjų šviežių lietuviškų agurkėlių kokteilis su obuoliais ir medumi.

Kokteiliui pasigaminti jums reikės: 3 obuolių, 2 trumpavaisių agurkų,1 valgomojo šaukšto medaus.

Viskas labai paprasta: į kokteilinę sudėkite nuplautus ir supjaustytus obuolius, agurkus bei šaukštą medaus. Įpilkite šaltesnio vandens ir viską sutrinkite iki vientisos masės. Supilsčius į stiklines, metas mėgautis artėjantį lietuvišką pavasarį primenančiu kokteiliu.

Geltoni varškėčiai, žaliasis kokteilis ir raudonos spalvos su burokėliai susijęs patiekalas, kurių yra įvairių, sukuria spalvingą pusryčių stalą. Valgiai – ne tik skanūs ir sotūs, bet ir padeda gardžiai švęsti lietuviškumą.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite