Vytautui Jovaišai siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą     

Laimos Putriuvienės nuotraukoje (iš „Pamario“ archyvo) Vytautas Jovaiša diriguoja chorui Šilutės miesto aikštėje.

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai pritarė sprendimo projektui siūlyti Savivaldybės tarybai už profesinę ir visuomeninę veiklą, ypatingus nuopelnus Šilutės miestui Garbės piliečio vardą suteikti Vytautui Jovaišai. Tarybos posėdis planuojamas kitą savaitę.

Nuopelnai

Suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Vytautui Jovaišai pasiūlyta už profesinę ir visuomeninę veiklą, ypatingus nuopelnus Šilutės miestui: nominantas – buvęs ilgametis Šilutės vaikų muzikos mokyklos direktorius, Šilutės rajono dainų švenčių organizatorius ir vyriausiasis dirigentas, Šilutės politinių kalinių ir tremtinių mišraus choro „Pamario aidas“, kuriam 2010 m. įteikta „Sidabrinės nendrės“ premija, vadovas ir dirigentas, pilietinių patriotinių dainų chorams ir vokaliniams ansambliams autorius, Lietuvos  laisvės  kovų  dalyvis,  nusipelnęs pedagogas, kultūros veikėjas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo valdybos narys. Jis –  Lietuvos respublikinių  dainų  švenčių, respublikinių politinių  kalinių ir  tremtinių poezijos ir dainų švenčių „Leiskit į Tėvynę“, Laisvės kovų dalyvių sąskrydžių „Su Lietuva širdy“ dalyvis, kompaktinės plokštelės „Atminki, drauguži“ bendraautorius, per 330 choro koncertų vadovas ir dirigentas, apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos visų trijų laipsnių medaliu– žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“, padėkos raštais, Kultūros ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės mero padėkos raštais.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos siūlymui suteikti V. Jovaišai Šilutės miesto garbės piliečio vardą pritarė Šilutės meno mokykla, Šilutės kultūros ir pramogų centras, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo mišrus choras „Pamario aidas“, Gardamo pagrindinė mokykla. Pateikti 7 parašų rinkimo lapai su 180  asmenų parašais.

Pagerbtieji

Šilutės krašte Garbės piliečio vardas yra suteiktas 7 asmenims: 1991 m. šis vardas suteiktas šilutiškiui Jurgiui Plonaičiui, Klaipėdos krašto sukilimo dalyviui, Klaipėdos miesto seimelio deputatui; 1999 m. – šilutiškiui Jonui Jonaičiui, ekonomistui, teisininkui, kraštotyrininkui; 2003 m. –  juknaitiškiui Zigmantui Dokšui, ilgamečiui Juknaičių ūkio vadovui; 2011 m. – šilutiškiui Vytautui Vaicekauskui, gydytojui, rajono politinių kalinių ir tremtinių skyriaus pirmininkui, visuomenės veikėjui; 2012 m. – šilutiškei buvusiai Šilutės pirmosios gimnazijos direktorei, pedagogei, mokslininkei doc. dr. Romualdai Dobranskienei; 2016 m. – Juknaičių seniūnijos vyresniųjų žmonių šokių kolektyvo vadovei, tautinio meno skleidėjai Loretai Margaritai Černeckienei; 2016 m. – šilutiškiui mokytojui, istorikui, kraštotyrininkui Algirdui Juozui Červinskui.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite