Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 27,5 mln. eurų

Vyriausybės_taupymo_lakštaiPirmadienį baigėsi trečiosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 27,5 mln. eurų, sudaryta 2114 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, trečiosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti spalio 2-16 d. Ši emisija bus išperkama 2024 m. spalio 17 d. VTL platinami per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB bankus. Per minėtą laikotarpį „Swedbank“ sudarytos 1964 sutartys įsigyti VTL už 24,2 mln. eurų, SEB – 150 sutarčių už 3,3 mln. eurų.

Preliminariame VTL išleidimo tvarkaraštyje numatoma, kad ketvirta emisija bus platinama lapkričio 6-20d., išperkama – 2024 m. lapkričio 21 d. Tvarkaraštis atnaujinamas kas mėnesį ir skelbiamas Finansų ministerijos svetainėje. VTL palūkanų normos kiekvienai emisijai nustatomos atskirai, atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, jos nustatomos ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki taupymo lakštų platinimo pradžios ir skelbiamos kartu su kitomis  VTL emisijos platinimo sąlygomis Finansų ministerijos svetainėje.

VTL yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos gali įsigyti tik fiziniai asmenys.  Tai saugi ir generuojanti grąžą investicija, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei. Savo ruožtu Vyriausybei VTL yra galimybė formuoti dar vieną skolinimosi priemonę – pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas santaupas.

Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke. SEB sudaro galimybę VTL įsigyti ir banko padaliniuose. Kai ateis laikas VTL išpirkti, investuotojui nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktus VTL ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamus VTL.

Papildoma informacija

Šiemet atnaujinus VTL platinimą, per pirmąsias dvi emisijas gyventojai įsigijo VTL už 109,9 mln. eurų. Pirmoji emisija platinta rugpjūčio 7-21 d. – gyventojai įsigijo VTL už 65,7 mln. eurų, sudaryti 4303 sandoriai. „Swedbank“ – 3466 sutartys įsigyti VTL už 51,2 mln. eurų, SEB – 837 sutartys už 14,5 mln. eurų. Dažniausiai į VTL investuotos tokios sumos kaip 20 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų, 5 tūkst. eurų, 2 tūkst. eurų, 1 tūkst. eurų. Antroji emisija platinta rugsėjo 4-18 d. – gyventojai įsigijo VTL už 44,2 mln. eurų, sudaryta 3014 sandorių. „Swedbank“ sudarytos 2764 sutartys įsigyti VTL už 37,9 mln. eurų, SEB – 250 sutarčių už 6,3 mln. eurų.

Finansų min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kuršių nerijai – 25-eri UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 m. minima ypatinga sukaktis – prieš 25-erius metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautojų, menininkų, mokslininkų pamilta vietovė. Kuršių nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir žmogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kraštovaizdis.  Gamtos ir žmogaus balansas Beveik šimtą kilometrų dviejų valstybių teritorijoje besidriekianti nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: „Kuršių

Atkurtos Lietuvos valstybės signatarai – verslumo skatintojai ir inovatoriai

signatarai

Vasario 16-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: prieš 107 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. 20 signatarų pasirašė mūsų valstybės atkūrimo aktą. Tarp šių mūsų šalies kūrėjų buvo verslininkų, investuotojų ir inovatorių, suformavusių augančios ir konkurencingos to laikotarpio Lietuvos ekonomikos pamatus. Bent du iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, šių laikų terminais, galima pavadinti inovatoriais  ir startuolių kūrėjais. Jono Vailokaičio ir Jono Smilgevičaus dėka Lietuvoje sparčiai kūrėsi pažangūs startuoliai, augo investicijos į įvairius novatoriškus projektus, buvo diegiamos inovacijos, ypač pramonėje ir žemės ūkyje.

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Taip pat skaitykite