Vydūno viešojoje bibliotekoje dvelkė literatūriniai „Aštuoni Kuršmarių vėjai“

Savo naujausią knygą „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ pristato rašytojas Laimonas Inis.

„Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – naujausia, devintoji, rašytojo Laimono Inio sakmių ir padavimų leidinių ciklo knyga 2022 m. birželio 15 d. buvo pristatyta Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje.

Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė susirinkusiesiems pristatė knygos „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ autorių – poetą, eseistą, novelistą, vertėją, prozininką, redaktorių, bibliotekininką, Lietuvos rašytojų sąjungos bei XXVII knygos mėgėjų draugijos narį Laimoną Inį. Kartu su juo atvyko garbūs svečiai: šio susitikimo koordinatorius – Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės Kaune įkūrėjas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos bendraautoris  ir talkininkas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, lietuvybės puoselėtojas Sigitas Šamborskis ir poetė, vertėja, žurnalistė, bibliotekininkė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) prezidentė, Lietuvos gažinimo draugijos pirmininko pavaduotoja Dalia Poškienė.

Sveikinamąjį žodį renginio dalyviams, svečiams bei žiūrovams tarė ir gražiausius linkėjimus rašytojui Laimonui Iniui Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus vardu perdavė mero pavaduotoja Ligita Kazlauskienė. Ji įteikė svečiui reprezentacinį Pagėgių krašto leidinį. Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Kazys Žutautas visiems susirinkusiems linkėjo gražaus, prasmingo laiko šviesioje bendrystėje su Knyga bei gražių prisiminimų, liksiančių po šio Mažosios Lietuvos autentikos kupino vakaro. Vakarą praturtino Aksaveros Mikšienės vadovaujamo Šilgalių kaimo folkloro ansamblio „Kamana“ dovanoti Mažosios Lietuvos etninės muzikos tradicijos kūriniai.

Mitologija ir tautosaka

Įvairiažanrėje rašytinėje kūryboje didžiulę patirtį turintis p. Laimonas Inis atviravo, jog pastaruosius kelis dešimtmečius atkakliai renka, tyrinėja Žemaitijos, Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos mitologiją, stengdamasis geriau pažinti čionykštės žemės gyvą istorinę atmintį, perteikti bei įamžinti žmonių bei gamtos sąryšį, dvasią.

Anot autoriaus, atitinkamų analogijų su gamta galima įžvelgti ir žmogaus santykyje su literatūra: žmogus be knygos, be skaitymo, – tai tarsi medis be šaknų. Jau parašytos 9 šios etnologinės tematikos ciklo knygos, kuriose pateikta maždaug 150 tekstų apie mitologiją, tautosaką ir kt. Rašant šias knygas, daug laiko praleista archyvuose tyrinėjant istorinę medžiagą, skaitant senuosius grožinius bei religinius tekstus, bei kelionėse lankant savo veikaluose aprašomas vietas. Naujausioje 2022 m. dienos šviesą išvydusioje knygoje „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ pateikiamos sakmės ir padavimai apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais bei interpretacijos apie žymiausius Mažosios Lietuvos ir su šiuo regionu susijusius kultūros bei raštijos veikėjus: Vilhelmą (slapyv. – Vydūnas) ir Klarą Storostus, Robertą Šumaną ir jo žmoną Klarą Viką, karalienę Luizę bei kt. Pasidžiaugta, jog knyga iliustruota Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario Vytauto Alberto Gocento tapybos darbais, o šio kūrėjo Klaipėdos krašto vaizdus atspindinčios tapybos darbų parodos ne kartą puošė Vydūno viešosios bibliotekos erdves ir džiugino lankytojų akis.

Su Mažąja Lietuva širdyje

Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) prezidentė, poetė Dalia Poškienė perdavė Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Jūratės Caspersen sveikinimą pagėgiškiams. Viešnia apžvelgė naujausias Lietuvos universitetų moterų asociacijos išleistas knygas ir pasidžiaugė, jog daugelio jų redaktorius yra rašytojas Laimonas Inis. O Lietuvos gražinimo draugijos, kurios skyrius veikia ir Pagėgiuose, šimtmečiui paminėti dedikuotą leidinį p. Dalia Poškienė įteikė Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojai Ligitai Kazlauskienei ir Šilgalių kaimo folkloro ansamblio „Kamana“ vadovei Aksaverai Mikšienei.

Savo įspūdžiais, skaitydamas ištraukas iš vakaro metu pristatytos knygos, dalijosi Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis: „Mano siela – Mažoji Lietuva, šioje knygoje palaiminta rašytojo Laimono Inio. Ši knyga – tai vertingas žinių šaltinis, kuriame „sutinkamos“ istorinės asmenybės, dievybės, Mažosios Lietuvos raštijos, kultūros kūrėjai, amžininkai, pradininkai. Juk Mažoji Lietuva – daugelio raštijos žanrų, kultūros reiškinių ir įvykių pradininkė Lietuvoje.“

Bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė simbolinėmis dovanėlėmis padėkojo vakaro svečiams ir atlikėjams. Apibendrindama leidinio „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ sutiktuves, sakė: „Ši knyga yra puikus prisiminimas apie tai, kas esame. Apie drąsą ir pasiryžimą būti savimi, apie vertybes, savęs ir supančios aplinkos suvokimą, apie mūsų šaknis, apie tai, ką mums reikia prisiminti, kas mums šių dienų kontekste yra arba turėtų būti labai svarbu.“

Vakaras palydėtas poetų Laimono Inio ir Dalios Poškienės skaitomais autorinės poezijos tekstais bei knygų įsigijimo ir autografų dalinimo valanda. Šilti literatūriniai pokalbiai pratęsti prie arbatos puodelio.

Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja,

 

Nuotraukų autoriai – Liudmila Fetingienė ir Mantas Iljinovas

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite