Informuoti-nusišalinti-nedalyvauti. Artėjant savivaldos rinkimams, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pateikė atnaujintų rekomendacijų, kaip šį skaidrumo principą savo veikloje įgyvendinti merams ir savivaldybių tarybų nariams. VTEK patvirtino atnaujintą rezoliuciją, kurioje, apibendrinusi antikorupcines praktikas, detalizavo, kaip, kada ir kam vietos valdžios atstovai turėtų teikti nusišalinimus, jei kyla interesų konfliktas.

Priimtoje rezoliucijoje VTEK aptaria išskirtinius atvejus, kai merui gali tekti priimti interesų konfliktą keliančius tvarkomojo pobūdžio sprendimus tarp savivaldybės tarybos posėdžių. Tuomet rekomenduojama raštu nusišalinti savivaldybės tarybai, o atitinkamus klausimus spręsti mero pavaduotojui arba kitam įgaliotam asmeniui.

Rezoliucijoje VTEK pabrėžia ir fizinio asmens nusišalinimo svarbą, t.y. išėjimo iš patalpos, kurioje sprendžiamas klausimas. Ši pareiga asmeniui galioja ir tuomet, kai svarstoma, ar priimti jo pareikštą nusišalinimą.

Savivaldos politikų nusišalinimai gali būti nepriimami tik esant išimtinėms aplinkybėms ir motyvavus. 2016 m. VTEK patvirtino kriterijus, kuriais remiantis galima nepriimti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pateikto nusišalinimo. Nepriimti nusišalinimai turi būti skelbiami savivaldybių interneto tinklapiuose bei pateikiami VTEK.

Valstybės politikų ir kitų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareigą nusišalinti įtvirtina Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Ši pareiga kyla iš draudimo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant interesų konfliktą keliančius sprendimus.

VTEK priimta rezoliucija įsigalioja šiandien, ją galima rasti čia.

VTEK informacija