Vilkyčiuose – Europos autokroso trileris, kokio nepamena net labiausiai patyrę pilotai

Sekmadienį Vilkyčiuose finišavo visą savaitgalį šiame automobilių sporto komplekse karaliavęs Europos automobilių kroso čempionato antrasis etapas. Šiais metais varžybos buvo išties išskirtinės, o iki raudonumo įkaitusi atmosfera virto pilotų klaidomis bei susirėmimais trasoje, po kurių suplazdėdavo raudonos vėliavos. Galiausiai sekmadienio vakarą buvo išdalyti šio etapo trofėjai ir suskambo laimėtojų šalių nacionaliniai himnai.

Jeigu pirmąją varžybų dieną, šeštadienį, Europos automobilių kroso čempionato dalyviai laikėsi kiek konservatyvesnės taktikos ir buvo užfiksuota vos keletas smulkių incidentų, tai sekmadienis buvo visiškai kitoks. Apie tai, kad atmosfera kaista su kiekvienu važiavimu bylojo susidūrimų skaičius – nė vienas pilotas neketino lengvai pasiduoti ir dėl kiekvieno trasos metro virė kova. Ypač daug dramos užfiksuota pirmojoje trasos dalyje iki pirmojo posūkio, kur bagiai išvysto daugiau nei 150 km/val. greitį.

Dėl incidentų varžybas sekmadienį stabdyti teko net dešimt kartų. Tokio įtempto autokroso trilerio nepamena net ir labiausiai patyrę šio sporto vilkai. Visus sportininkus, kurie patyrė avariją, apžiūrėjo varžybose dirbę medikai. Du pilotus buvo nuspręsta vežti į ligoninę ir išsamiau patikrinti jų sveikatos būklę. Arši kova prasidėjo dar prieš pusfinalius, mat kiekviena iškovota pozicija reiškė vis geresnę vietą būsimo starto rikiuotėje.

Nacionalinė klasė

Pirmieji santykius kovoje dėl galutinių pozicijų išsiaiškino nacionalinių klasių dalyviai. „Super2000“ įskaitoje nugalėtoju tapo galine ašimi varomą „Toyota MR2“ vairavęs latvis Janis Gustanis. Jis už savęs paliko Karolį Petreikį, o ant trečiosios vietos laiptelio žengė Mindaugas Sidabras. Itin nesėkmingai finalas susiklostė Donatui Krasauskui, kurio VAZ per dvi dienas tapo tikru publikos numylėtiniu. Visgi finale lietuvis susidūrė tiek su varžovų atakomis, tiek su technikos kaprizais, todėl parodyti iki tol demonstruoto tempo paskutiniuose ratuose nebesugebėjo.

„SuperCars“ Nacionalinėje klasėje sekmadienį startavo trys dalyviai, kadangi išvakarėse iš kovos dėl pavarų dėžės problemų pasitraukė Audrius Stanis. Tiek pusfinaliuose, tiek finale didesnių intrigų čia neįvyko. Nugalėtoju tapo Eligijus Abartis, kuris lenktyniavo buvusiu Pauliaus Pleskovo „Ford Puma“ automobiliu. Antras finišavo Paulius Šniukas, o trečias pasirodymą baigė Raimondas Monstvila. Intrigos šios klasės finale buvo tik po starto, kai visi trys dalyviai susistumdė trasoje, tačiau vėliau viskas stojo į įprastas vėžes, kuriomis šios klasės įvykiai tekėjo visą savaitgalį.

 

„CrossCar“ geriausiai pasirodė prancūzas

Naujoje, tik šiemet Europos automobilių kroso čempionate debiutavusioje klasėje „CrossCar“ geriausiai pasirodė prancūzas David Meat. Jis pranoko ispaną Juan Jose Moll Hernandez ir italą Simone Firenze.

„Junior Buggy“ klasėje finalas taip pat buvo ypač dramatiškas. Vos jį pradėjus jau pirmame posūkyje susidūrė būrys dalyvių. Po šio incidento net penkis bagius į dalyvių parką teko pargabenti krautuvu. Šioje klasėje nugalėtoju tituluotas Čekijos lenktynininkas Arnošt Florian. Latviui Kristianui Grenciui pavyko prasibrauti ant antrosios vietos laiptelio, o trečioje vietoje įsitvirtino Filip Durt.

Lietuvis – šeštas

„Buggy1600“ įskaitoje varžėsi ir keturi lietuviai. Į finalą pavyko prasimušti dviem iš jų – Tomui Zavarskiui ir Sauliui Žundai. Kęstas Krakys pusfinalyje po kontaktų su varžovais sustojo. Varžybos čia pat baigėsi ir Tomui Skrodeniui. Tačiau finalas taip pat pateikė lietuviams nemalonių staigmenų. Starto tiesiojoje po susistumdymo su varžovais ant atitvaro užlėkė ir keletą kartų virto būtent Tomo Zavarskio bagis.

Lietuvių gretose aukščiausią rezultatą pademonstravo Saulius Žunda, kuris pro šachmatinę vėliavą praskriejo šeštas.

„Tikrai buvo nelengva, bet džiaugiuosi rezultatu. Ilgai vargome, kol galiausiai radome tinkamą pakabos nustatymą ir artėjant lemiamiems važiavimams bagį jaučiau vis geriau ir geriau. Varžybos buvo tikrai sunkios, patys matėte, kiek incidentų. Penkiolika metų lenktyniauju bagiais, tačiau neatsimenu tokių varžybų. Tačiau priežasčių ieškoti toli nereikia. Vilkyčių trasa yra tikrai greita, bet ji visuomet tokia ir buvo. O štai technika progresuoja, kasmet vis greitėja. Viskas galiausiai atsispindi tame pirmame posūkyje, kuriame ir buvo daugiausiai susidūrimų. Niekas nenori užleisti vietos varžovui ir tuomet taip atsitinka“, – po sėkmingo finišo tarp Europos autokroso mohikanų kalbėjo molėtiškis Saulius Žunda.

Triumfavo olandas ir vokiečiai

Šioje klasėje triumfavo Nyderlandų atstovas Bart Van Der Putten. Vokietis Marcus Wibbeler žengė ant antrosios vietos laiptelio, o trečiosios vietos taurė įteikta dar vienam vokiečiui Marvin Holzleitner.

„SuperBuggy“ įskaitoje nugalėtojo laurus iškovojo vokietis Bernd Stubbe. Atitinkamai antrą ir trečią vietas užėmė prancūzas Johnny Feuillade ir olandas Mike Bartelen.

Europos automobilių kroso čempionato etape taip pat vedama ir šalių įskaita. Vilkyčiuose pirmąją poziciją pasidalijo Čekijos ir Prancūzijos atstovai. Šių valstybių sportininkai iš viso iškovojo po 94 taškus. Trečioje vietoje su 92 taškais rikiuojasi Nyderlandų rinktinė.

Iš viso Europos automobilių kroso čempionato antrame etape Vilkyčiuose dalyvavo 60 lenktynininkų iš 11 Europos šalių – Ispanijos, Čekijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Belgijos, Liuksemburgo, Italijos ir Moldovos. Dar 20 sportininkų iš Lietuvos ir Latvijos varžėsi Nacionalinėje klasėje kėbuliniais automobiliais.

Trečiasis Europos automobilių kroso čempionato etapas Joninių savaitgalį dalyvius suburs Vokietijoje, Matschenbergo trasoje.

Organizatorių informacija ir nuotraukos

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite