Verslas keičia kryptį: vietoj Rusijos – į Honkongą

Lietuvą iš Honkongo pasiekė gera žinia – Lietuvos įmonės galės eksportuoti paukštienos produktus į šią rinką.

,,Daug dirbame, kad Lietuvai atsivertų naujos rinkos, tad žinios iš Honkongo išties džiugina. Nors Lietuva eksportuoja nedaug paukštienos, tačiau tai puiki galimybė plėsti bendradarbiavimą ir užmegzti glaudesnius santykius“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
,,Verslas jau prieš kurį laiką kalbėjo apie galimybes eksportuoti produktus į Honkongą, nes tai vartai į milžinišką Kinijos rinką, dabar jie tą galės padaryti. Galbūt net dalį tos produkcijos, kuri buvo eksportuojama į Rusijos rinką, bus galima nukreipti į Honkongą“, – sakė Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas. 2013 m. Lietuvos paukštininkai eksportavo 43,4 tūkst. tonų paukštienos, iš to kiekio tik 4,4 tūkst. tonų sudarė eksportas į Rusiją. Tai nėra didelis kiekis, tad šią produkciją galima nukreipti į kitas rinkas.
,,Honkongas – tai specifinė rinka, jų poreikiai šiek tiek skiriasi, daugiausia juos domina paukščių kojos ar tam tikros sparnų dalys. Lietuvoje tokie produktai yra gaminami ir juos galima bus eksportuoti. Kita vertus įmonės turės galimybę plėsti asortimentą. Kol kas bendradarbiauti su Honkongu yra pasiruošusi tik Kauno grūdų įmonių grupė, tačiau tikimės, kad ateityje verslo santykius užmegs ir kitos įmonės“, – pabrėžė Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas.
Rugsėjo 2 d. Kinijos Liaudies Respublikos Honkongo specialiojo administracinio regiono kompetentinga institucija informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad baigtos veterinarijos sertifikato derinimo procedūros dėl atvėsintos ir šaldytos paukštienos bei paukštienos produktų importo. Tai oficialus patvirtinimas, atveriantis Lietuvos paukštienos produktų gamintojams Honkongo rinką. Pagal eksporto apimtis Honkongas yra ketvirta šalis, kur Europos Sąjunga eksportuoja 8,2 proc. paukštienos. Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai su Honkongo kompetentinga institucija vis dar derina veterinarijos sertifikatus dėl lietuviškų mėsos gaminių, kiaušinių ir pieno produktų eksporto.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite