Veiklą pradeda Klaipėdos universiteto ligoninė

2023 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Klaipėdos universiteto ligoninė tampa viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas.

Stiprus medicininių paslaugų centras

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad tai pirmoji Klaipėdos gydymo įstaigų konsolidacija ir viena didžiausių per visus Nepriklausomybės dešimtmečius įvykdytų gydymo įstaigų pertvarkų. Įgyvendinus ją, Vakarų Lietuvoje atsirado stiprus medicininių paslaugų traukos centras, kuris priartins aukščiausio lygio sveikatos paslaugas arčiau pacientų.

„Sujungus tris pajūrio gydymo įstaigas į vieną, atsirado aukščiausio lygio medicinos centras. Jis turi potencialo tapti ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir viso regiono traukos centru. Universitetinio lygio gydymo įstaigos atsiradimas suteiks galimybių visiems – miestui, universitetui, mokslininkams, gydytojams, pacientams. Tikiu, kad ilgainiui jis subalansuos ir pacientų srautus. Tai bus postūmis visam Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų tinklui“,  – teigia ministras A. Dulkys.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžia neabejojantis naujosios ligoninės sėkme – sudarytos visos sąlygos jai vystytis ir augti.

„Su šia reforma tikimės proveržio Vakarų Lietuvos regiono sveikatos apsaugos ekosistemoje. Tam dabar jau turime visas sąlygas – gydymo įstaigą, galinčią teikti kompleksines aukščiausio lygmens paslaugas pacientams, kvalifikuotą personalą, mokslo bazę medikų kvalifikacijoms bei gydymo inovacijoms auginti. Dar reikia šiek tiek laiko, investicijų ir išmintingos vadybos visoms dedamosioms dalims sujungti ir sustyguoti į bendrą, darniai veikiantį organizmą. Aš neabejoju Klaipėdos universiteto ligoninės sėkme“, – sako prof. dr. A. Razbadauskas.

Procedūros truko metus

Ligoninių sujungimas, turto konsolidacija ir kitos procedūros, reikalingos, kad naujas juridinis asmuo pradėtų veiklą, įvykdytos per itin trumpą laiką – vos per metus.

Klaipėdos universiteto ligoninėje dirbs kiek daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų. Tai trečia pagal darbuotojų skaičių ligoninė Lietuvoje, po Kauno klinikų ir Vilniaus Santaros klinikų. Naujoji ligoninė turės beveik 1800 įvairios paskirties gydymui skirtų lovų. Ligoninėje bus teikiamos stacionarinės, ambulatorinės ir reabilitacinės paslaugos.

Įstaigos padaliniai veiks Klaipėdoje, Palangoje ir Švėkšnoje (Šilutės r.).

Naujajai gydymo įstaigai laikinai vadovauja buvęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas, prof. dr. Jonas Sąlyga. Sausio mėnesį planuojama paskelbti nuolatinio vadovo, kuris pakeistų laikinąjį vadovą, konkursą. Konkursai į ligoninių vadovus vyksta nuo trijų iki šešių mėnesių. Nuolatinis vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai.

Ligoninės dalininkai – valstybė, kuriai atstovauja Sveikatos apsaugos ministerija, ir Klaipėdos universitetas. 2021 m. gruodį Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, kuriomis numatyta, kad Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Klaipėdos universitetas – vienas iš Klaipėdos universiteto ligoninės steigėjų – vienintelis Vakarų Lietuvoje universitetinio mokslo centras. Jame, be jūros, socialinių ir humanitarinių mokslų bei inžinerijos specialistų rengiami ir slaugos, radiologijos, reabilitacijos, psichologijos, socialinio darbo, visuomenės sveikatos specialistai. KU Sveikatos mokslų fakultete šiuo metu studijuoja per 1000 studentų, dirba daugiau nei 100 dėstytojų. KU taip pat vykdomos podiplominės studijos, įgyvendinamos medikų kvalifikacijos kėlimo programos.

SAM Spaudos tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaimuose gaisruose žuvo beveik dvigubai daugiau gyventojų nei miestuose

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5294 gaisrai, juose žuvo 56 žmonės, tarp jų 2 vaikai, o 123 gyventojai patyrė traumų.   Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 5875 gaisrai, o juose žuvo 62 gyventojai, šiemet gaisrų kilo mažiau (-9,9 proc.) ir mažiau žuvo žmonių (-9,7 proc.). 100 tūkst. šalies gyventojų šiais metais teko 189 gaisrai ir 2 juose žuvę žmonės. Šiemet gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 101 gyventoją, iš

Orai: bus lietaus, vasariškai šilta

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokie orai bus artimiausiomis dienomis. Rugsėjo 9 d., pirmadienį, šalyje dar laikysis giedri ir sausi orai. Vėjas pietryčių, dieną 9-14 m/s, Vakarų Lietuvoje kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra naktį siekė 10-15, vakariniuose rajonuose vietomis – 16-18, dieną bus 23-28 laipsniai šilumos. Rugsėjo 10 d., antradienį, naktį vakariniuose, dieną daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, galima perkūnija. Vėjas naktį pietryčių, pietų, dieną pietinių krypčių, 8-13 m/s. Temperatūra naktį sieks 12-17, dieną bus 18-23 laipsniai šilumos. Rugsėjo 11 d.,

Miego trūkumo epidemija. Beveik trečdalis žmonių Lietuvoje miega nepakankamai

miegas

Kas trečias šalies gyventojas prabudęs ryte dažniausiai nesijaučia pailsėjęs, o kas ketvirtas – nuolat jaučia miego trūkumą. Naujausia reprezentatyvi apklausa atskleidžia ir tai, kad beveik trečdalis miega nepakankamai. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė sako, kad tokius rezultatus lemia itin pagreitėjęs gyvenimo tempas ir persidirbimo idealizavimas, tačiau miego trūkumas mums nepadeda būti produktyvesniais, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Daugeliui vis dar atrodo, kad jeigu trumpiau miegosime, turėsime daugiau laiko padaryti viskam, ką norime. Tačiau iš tikro yra atvirkščiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai

VRK sudarė statistinio kandidato į Seimo narius portretą

Iki Seimo rinkimų likus kiek  daugiau kaip mėnesiui, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė registruotų kandidatais į Seimo narius asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų profesinę patirtį, išsilavinimą, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie turimus teistumus ir kt. Duomenys apie kandidatus jau prieinami viešai. Juos galite rasti VRK svetainėje. Statistinis kandidatas Remiantis jais, VRK sudarė statistinį kandidato į Seimo narius portretą. Jei apibendrintume visų kandidatų informaciją ir iš jų išvestume vieną kandidatą, išeitų, kad šiuose Seimo

Taip pat skaitykite