Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių.

Stichija, kurios verčiau pasisaugoti

Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie 100 žaibų. Kiekvienas jų akimirksniu sugeneruoja neįtikėtiną kiekį energijos. Vienas žaibas per mažą sekundės dalį gali sugeneruoti tiek energijos, kiek nedidelis namų ūkis suvartoja per mėnesį.

Pavyzdžiui, trenkęs į medį žaibas akimirksniu išgarina visą jame esantį vandenį ir gali susprogdinti jo kamieną, o pataikęs į žmogų – lemti rimtų sužalojimų arba mirtį.

Sukelia prietaisams pavojingus įtampos šuolius

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ paslaugų architektas Antanas Vindašius pastebi, kad kompiuteriams, televizoriams, interneto tinklo maršrutizatoriams, bevielio ryšio stotelėms bei daugeliui kitų elektros prietaisų namuose grėsmę kelia ne tik tiesioginis žaibo smūgis, bet ir jo iškrovos sukelti elektros tinklo srovės ir įtampos svyravimai.

„Pakanka, kad žaibas trenktų į vietos elektros pastotę ar perdavimo liniją, ir į tinklą įjungtiems elektros prietaisams gali kilti pavojus. Elektros prietaisai turi maksimalios įtampos ir galios parametrus, kurių ribose veikia. Dėl žaibo iškrovos nulemtų įtampos šuolių įrenginiai gali būti nepataisomai sugadinti ar net sukelti namuose gaisrą. Dėl to pirmoji taisyklė žaibuojant – visus elektros prietaisus išjungti iš tinklo“, – sako A. Vindašius.

Verta pasirūpinti tinkama apsauga

A. Vindašius pažymi, kad žaibo išlydis elektros prietaisus gali paveikti ne tik per elektros tinklą, bet ir išorines antenas, interneto ir laidinio telefono linijas, kai jos nutiestos naudojant varinius kabelius. Dėl to stipriai žaibuojant elektros prietaisus rekomenduotina atjungti ir nuo jų. Tiesa, tai negalioja optiniams šviesolaidinio interneto kabeliams, kuriais elektros srovė nekeliauja. Naudojantis tokiu internetu tereikia iš elektros tinklo išjungti patį maršrutizatorių ir bevielio tinklo stoteles.

„Be abejo, perkūnija gali užklupti ir netikėtai ar tuomet, kai namuose nieko nėra. Tokiu atveju galima paprasčiausiai nespėti visų prietaisų išjungti iš tinklo. Be to, kaskart pradėjus žaibuoti pulti iš elektros lizdų atjunginėti visus prietaisus nėra labai jau patogu. Dėl to namuose taip pat verta pasirūpinti nuo tinklo svyravimų saugančiais įtampos stabilizatoriais. Jie padeda užtikrinti stabilią įtampą tinkle ir taip apsaugoti į jį įjungtus prietaisus“, – sako ekspertas

Įtampos stabilizatoriai gali būti jungiami į atskirus elektros lizdus namuose arba įrengiami ties bendru namo elektros prievadu. Antruoju atveju nuo žaibo sukeltų įtampos svyravimų galima apsaugoti visą namų elektros instaliaciją, o ne tik pavienius įrenginius. „Telia“ atstovas pažymi, kad individualiuose namuose taip pat svarbu įrengti žaibolaidžius ar kitus žaibo iškrovos įžeminimo sprendimus.

„Pasistengti apsaugoti prietaisus nuo tiesioginio ar netiesioginio žaibo poveikio yra išties svarbu. Žaibo sukelti įtampos svyravimai gali sudeginti ir išlydyti vidinius prietaiso komponentus, pažeisti jo elektros grandines ir mikroschemas. Tokius pažeidimus, priklausomai nuo jų masto ir konkretaus prietaiso, gali būti brangu ar visai neįmanoma pašalinti. Dėl to gali tekti ieškoti naujo įrenginio“, – sako A. Vindašius.

Mesti iš rankų telefono nereikia

A. Vindašius taip pat akcentuoja, kad, nors saugotis žaibų tikrai reikia, tačiau esama ir nemažai su tuo susijusių mitų. Vienas iš jų – neva vien elektrinio prietaiso, pavyzdžiui, išmaniojo telefono, laikymas rankoje gali „pritraukti“ žaibą. Jo teigimu, žaibuojant naudotis telefonu, planšetiniu ar nešiojamu kompiuteriu, jei tik jis neįjungtas į tinklą, namuose yra saugu. Taip pat saugu naudotis ir mobiliuoju internetu.

„Žinoma, to nereikėtų daryti sėdint prie praviro lango ar atsirėmus į metalines konstrukcijas. Visgi pats savaime į tinklą neįjungtų elektros prietaisų naudojimas rizikos reikšmingai nepadidina. Užklupus ekstremaliems orams ir, pavyzdžiui, namuose dingus elektrai išmanusis telefonas su mobiliojo interneto ryšiu netgi gali būti nepakeičiamu ir leisti sužinoti naujausią įvairių tarnybų skelbiamą informaciją bei prognozes“, – pataria „Telia“ paslaugų architektas.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite