Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių.

Stichija, kurios verčiau pasisaugoti

Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie 100 žaibų. Kiekvienas jų akimirksniu sugeneruoja neįtikėtiną kiekį energijos. Vienas žaibas per mažą sekundės dalį gali sugeneruoti tiek energijos, kiek nedidelis namų ūkis suvartoja per mėnesį.

Pavyzdžiui, trenkęs į medį žaibas akimirksniu išgarina visą jame esantį vandenį ir gali susprogdinti jo kamieną, o pataikęs į žmogų – lemti rimtų sužalojimų arba mirtį.

Sukelia prietaisams pavojingus įtampos šuolius

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ paslaugų architektas Antanas Vindašius pastebi, kad kompiuteriams, televizoriams, interneto tinklo maršrutizatoriams, bevielio ryšio stotelėms bei daugeliui kitų elektros prietaisų namuose grėsmę kelia ne tik tiesioginis žaibo smūgis, bet ir jo iškrovos sukelti elektros tinklo srovės ir įtampos svyravimai.

„Pakanka, kad žaibas trenktų į vietos elektros pastotę ar perdavimo liniją, ir į tinklą įjungtiems elektros prietaisams gali kilti pavojus. Elektros prietaisai turi maksimalios įtampos ir galios parametrus, kurių ribose veikia. Dėl žaibo iškrovos nulemtų įtampos šuolių įrenginiai gali būti nepataisomai sugadinti ar net sukelti namuose gaisrą. Dėl to pirmoji taisyklė žaibuojant – visus elektros prietaisus išjungti iš tinklo“, – sako A. Vindašius.

Verta pasirūpinti tinkama apsauga

A. Vindašius pažymi, kad žaibo išlydis elektros prietaisus gali paveikti ne tik per elektros tinklą, bet ir išorines antenas, interneto ir laidinio telefono linijas, kai jos nutiestos naudojant varinius kabelius. Dėl to stipriai žaibuojant elektros prietaisus rekomenduotina atjungti ir nuo jų. Tiesa, tai negalioja optiniams šviesolaidinio interneto kabeliams, kuriais elektros srovė nekeliauja. Naudojantis tokiu internetu tereikia iš elektros tinklo išjungti patį maršrutizatorių ir bevielio tinklo stoteles.

„Be abejo, perkūnija gali užklupti ir netikėtai ar tuomet, kai namuose nieko nėra. Tokiu atveju galima paprasčiausiai nespėti visų prietaisų išjungti iš tinklo. Be to, kaskart pradėjus žaibuoti pulti iš elektros lizdų atjunginėti visus prietaisus nėra labai jau patogu. Dėl to namuose taip pat verta pasirūpinti nuo tinklo svyravimų saugančiais įtampos stabilizatoriais. Jie padeda užtikrinti stabilią įtampą tinkle ir taip apsaugoti į jį įjungtus prietaisus“, – sako ekspertas

Įtampos stabilizatoriai gali būti jungiami į atskirus elektros lizdus namuose arba įrengiami ties bendru namo elektros prievadu. Antruoju atveju nuo žaibo sukeltų įtampos svyravimų galima apsaugoti visą namų elektros instaliaciją, o ne tik pavienius įrenginius. „Telia“ atstovas pažymi, kad individualiuose namuose taip pat svarbu įrengti žaibolaidžius ar kitus žaibo iškrovos įžeminimo sprendimus.

„Pasistengti apsaugoti prietaisus nuo tiesioginio ar netiesioginio žaibo poveikio yra išties svarbu. Žaibo sukelti įtampos svyravimai gali sudeginti ir išlydyti vidinius prietaiso komponentus, pažeisti jo elektros grandines ir mikroschemas. Tokius pažeidimus, priklausomai nuo jų masto ir konkretaus prietaiso, gali būti brangu ar visai neįmanoma pašalinti. Dėl to gali tekti ieškoti naujo įrenginio“, – sako A. Vindašius.

Mesti iš rankų telefono nereikia

A. Vindašius taip pat akcentuoja, kad, nors saugotis žaibų tikrai reikia, tačiau esama ir nemažai su tuo susijusių mitų. Vienas iš jų – neva vien elektrinio prietaiso, pavyzdžiui, išmaniojo telefono, laikymas rankoje gali „pritraukti“ žaibą. Jo teigimu, žaibuojant naudotis telefonu, planšetiniu ar nešiojamu kompiuteriu, jei tik jis neįjungtas į tinklą, namuose yra saugu. Taip pat saugu naudotis ir mobiliuoju internetu.

„Žinoma, to nereikėtų daryti sėdint prie praviro lango ar atsirėmus į metalines konstrukcijas. Visgi pats savaime į tinklą neįjungtų elektros prietaisų naudojimas rizikos reikšmingai nepadidina. Užklupus ekstremaliems orams ir, pavyzdžiui, namuose dingus elektrai išmanusis telefonas su mobiliojo interneto ryšiu netgi gali būti nepakeičiamu ir leisti sužinoti naujausią įvairių tarnybų skelbiamą informaciją bei prognozes“, – pataria „Telia“ paslaugų architektas.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite